1.1 Kultūrinis sąmoningumas. Skaitiniai

Kas yra kultūrinis sąmoningumas?

Kultūrinis sąmoningumas – tai gebėjimas suprasti, gerbti ir vertinti įvairiapusią, kultūriškai suformuotą žmogaus patirtį. Švietime šis įgūdis yra daugiau nei vien tolerancija; jis įkūnija aktyvų ir nuolatinį įsipareigojimą pripažinti skirtingą studentų kilmę, įsitikinimus, vertybes ir praktikas, kurias jie atsineša į mokymosi aplinką. Dėstytojai, turintys stiprų kultūrinio sąmoningumo jausmą, pripažįsta, kad kiekvieno studento kultūrinis tapatumas yra neatsiejama jo asmenybės dalis ir daro didelę įtaką jų požiūriui, mokymosi stiliams, bendravimo modeliams ir bendram įsitraukimui į ugdymo procesą. Jie supranta, kad vienodas mokymo metodas gali netyčia izoliuoti studentus iš skirtingų sluoksnių, trukdydamas jų akademinei pažangai ir priklausymo jausmui.

Kultūrinio sąmoningumo apibrėžimas kaip „kultūrinių skirtumų supratimas, gerbimas ir vertinimas“ apima daugiasluoksnį procesą. Supratimas apima aktyvų žinių apie skirtingas kultūras, jų istoriją, tradicijas bei visuomenės normas ieškojimą. Tai peržengia paviršutinišką sąmoningumą ir gilinasi į kultūrinį tapatumą formuojančius sudėtingumus ir niuansus. Pagarba reiškia teigiamą požiūrį į kultūrinius skirtumus, jų pagrįstumo ir vidinės vertės pripažinimą, net kai jie skiriasi nuo mūsų pačių. Tai apima vertinimo sustabdymą ir bendravimą su atviru ir priimančiu mąstymu. Galiausiai, kultūrinių skirtumų vertinimas apima įvairovės teikiamo turtingumo ir stiprybės pripažinimą grupei ir platesnei bendruomenei. Tai reiškia unikalių perspektyvų ir įžvalgų, kurias gali pasiūlyti studentai iš skirtingų kultūrų, vertinimą ir mokymosi aplinkos, kurioje šie skirtumai būtų laikomi privalumu, o ne kliūtimi, puoselėjimą.

Kultūrinis sąmoningumas kaip sub-kompetencija. Pedagogams kultūrinis sąmoningumas yra ne tik pageidautina savybė, bet ir pagrindinė kompetencija, būtina norint sukurti teisingą ir veiksmingą mokymosi aplinką. Dėstytojai, dirbantys vis įvairesnėse grupėse, turi būti aprūpinti įgūdžiais jautriai ir aktyviai spręsti kultūrinių skirtumų problemas. Tai reiškia, kad reikia pereiti nuo spalvų „aklo“ požiūrio, kuris dažnai ignoruoja kultūrinę patirtį ir gali įtvirtinti nelygybę. Vietoj to, kultūriškai sąmoningi dėstytojai priima matomus ir nematomus kultūros aspektus, pripažindami jų poveikį studentų mokymuisi ir gerovei. Jie supranta, kad kultūrinė aplinka gali daryti įtaką viskam – nuo ​​bendravimo stilių ir šeimos vertybių iki problemų sprendimo būdų ir pagarbos raiškos.