Galimo šališkumo suvokimas

Švietimo šališkumas yra tai, apie ką turėtų žinoti visi švietimo specialistai. Apmąstant ir svarstant, kaip išvengti šališkumo švietime, galima sumažinti neigiamą jo poveikį.

Šališkumas paprastai reiškia polinkį ar išankstinį nusistatymą tam tikru klausimu, kuris gali trukdyti žmogui būti neutraliam bendraujant su kitais. Kai požiūris yra šališkas, nesvarbu, ar jis būtų numanomas, ar aiškus, jis dažnai atsispindi kalboje ir žmonių bendravimo būde.

• Numanomas šališkumas reiškia požiūrį ar stereotipus, kurie nesąmoningai daro įtaką mūsų suvokimui, veiksmams ir sprendimams be mūsų supratimo.
• Aiškus šališkumas reiškia nesąmoningą požiūrį į asmenį ar žmonių grupę.

Švietime šališkumas gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, kognityvinis šališkumas, kultūrinis šališkumas arba institucinis šališkumas.

Kognityviniai šališkumai dažnai daro įtaką dėstytojų suvokimui apie savo studentus, remiantis stereotipais, susijusiais su rase, etnine kilme, lytimi ir socialine bei ekonomine padėtimi. Pavyzdžiui, dėstytojai gali nesąmoningai turėti mažesnius lūkesčius studentams iš marginalizuotos aplinkos, o tai gali lemti mažesnę paramą ir galimybes. Tokie išankstiniai nusistatymai gali turėti didelės įtakos akademiniams rezultatams ir savigarbai.

Kultūriniai šališkumai kyla iš visuomenėje vyraujančių kultūrinių naratyvų. Daugelyje švietimo sistemų studijų programos yra kuriamos atsižvelgiant į dominuojančios kultūros požiūrį ir vertybes, neatsižvelgiant į kitų kultūrinių grupių istoriją ir indėlį. Šis nepaisymas gali lemti studentų iš skirtingų kultūrų atstovavimo ir pripažinimo trūkumą, o tai skatina atskirtį ir susvetimėjimo jausmą. 

Instituciniai šališkumai yra pastebimi švietimo sistemos politikoje ir praktikoje. Tai gali būti standartizuoti testai, drausminės priemonės ir išteklių paskirstymas, kurie gali neproporcingai paveikti tam tikras studentų grupes. Pavyzdžiui, skaitmeninės priemonės ir išteklių politika gali sudaryti nepalankias sąlygas studentams iš trečiųjų šalių, sustiprindama nelygybę. Pavyzdžiui, studentai, priklausantys tam tikrai tapatybės grupei, gali būti laikomi skaitmeninių kompetencijų ekspertais, o kiti – neišmanėliais.

Be aukščiau išvardytų šališkumo tipų, literatūroje aptariama daugybė kitų tipų šališkumo, pavyzdžiui:

• lyčių šališkumas – vienos lyties palankumas kitai.
• grožio šališkumas – palankesnis asmenų, kurie laikomi patrauklesniais teigiamas stereotipizavimas.
• suvokimo šališkumas – kai dėstytojas su kitais elgiasi remdamasis dažnai netiksliais, pernelyg supaprastintais stereotipais ir prielaidomis apie grupę, kuriai jie priklauso.
• giminystės šališkumas – polinkis teikti pirmenybę žmonėms, turintiems panašių interesų, patirties ir patirties; ir kt.

Įvairūs šališkumas gali marginalizuoti studentus iš skirtingos aplinkos ir trukdyti jiems sėkmingai mokytis. Vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje šališkumo problemos sprendimas yra labai svarbus kuriant įtraukią mokymosi aplinką, kuri teisingai paruošia visus studentus darbui globaliame, daugiakultūriame pasaulyje.