1.3. Žinių pagrindo nustatymas. Skaitiniai

Apmąstymai gilesniam mokymuisi

Siekiant skatinti gilesnį mokymąsi aukštajame moksle, skirtingų kultūrų studentai turi struktūrizuotai apmąstyti savo ankstesnę patirtį ir žinias, kad tai būtų ir asmeniškai prasminga, ir akademiškai produktyvu. Tai galima pasiekti:

• Saugios ir įtraukios erdvės refleksijai sukūrimas yra pirmas žingsnis gilesnio mokymosi link. Aplinka, kurioje studentai jaučiasi saugiai dalindamiesi savo mintimis ir patirtimi, nebijodami būti teisiami ar stereotipizuojami, ir kurioje pabrėžiamos įvairios perspektyvos, praturtina mokymąsi.

• Sukurti refleksijos struktūrą ir sistemą, kuri skatintų studentus susieti naujas sąvokas su savo gyvenimo istorijomis, kultūrinėmis praktikomis ir asmenine patirtimi šiame universitete ar platesniame kontekste. Tokia sistema taip pat galėtų apimti kultūrinių perspektyvų tyrinėjimą, pavyzdžiui, formuluojant klausimus:

• • Kaip šią problemą galėtų spręsti asmuo iš kitos kultūrinės aplinkos?

  • Ar studijų užduotyse yra skirtingų kultūrinių vertybių?

  • Kokios šios temos prielaidos gali būti būdingos konkrečiai ar skirtingoms kultūroms?

Refleksija siejama su gilesniais mokymosi rezultatais, apmąstant ne tik pasiektus rezultatus, bet ir tai, kaip ankstesnės studentų žinios ir kultūriniai požiūriai gali praturtinti jų supratimą. Ji taip pat skatina kritinį mąstymą, empatiją ir tarpkultūrinį supratimą.

Suteikdami struktūrizuotas galimybes tokiai kultūriškai aktualiai refleksijai, pedagogai gali padėti studentams peržengti paviršutiniško supratimo ribas ir išsiugdyti gilesnį, subtilesnį ir asmeniškai prasmingesnį dalyko vertinimą. Toks požiūris ne tik pagerina mokymąsi, bet ir skatina didesnį tarpkultūrinį sąmoningumą bei pagarbą mokymosi bendruomenėje.