1.4. Empatija ir motyvacija. Skaitiniai
Kaip studentams, turintiems kultūrinių skirtumų, gali kilti sunkumų studijose?
Studentų, kurie savo kursuose susiduria su kultūriniais skirtumais, atpažinimas reikalauja stebėjimo, empatijos ir supratimo apie galimus kultūrinės adaptacijos sunkumus. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos elgesio, emocinius ir akademinius klausimus:
- Dalyvavimas ir bendravimas. Tai gali pasireikšti tyla arba ribotu dalyvavimu. Studentas gali retai kalbėti paskaitose, vengti grupių diskusijų arba trumpai atsakyti į klausimus. Tai gali būti dėl kultūrinių priežasčių, kai nepriimtina viešai reikšti nuomonę be tiesioginio raginimo arba pernelyg griežtai. Be to, kai kurie studentai gali lėčiau apdoroti informaciją dėl kalbos barjero arba dėl to, kad nėra susipažinę su auditorijos bendravimo normomis. Studentai gali neužduoti klausimų ar neprašyti paaiškinti net tada, kai nesupranta, manydami, kad klausimų uždavimas gali reikšti, jog dėstytojas prastai paaiškino dalykus arba kad tai gali būti vertinama kaip iššūkis autoritetui. Neverbalinis bendravimas yra svarbus dalyvavimui, kuris skiriasi priklausomai nuo kultūros ir gali būti nesuprastas. To pavyzdys – šypsena rimtų diskusijų metu. Gali kilti sunkumų dirbant su bendrais grupiniais projektais, kai sunku įsitraukti į grupinius projektus, studentas yra izoliuotas grupėje arba neefektyviai prisideda. Šiuo atveju kultūrinė priežastis gali būti ta, kad skirtingos kultūrinės normos, susijusios su komandiniu darbu, lyderyste, individualiu indėliu ir bendravimo stiliais, gali sukelti įtampą tarp skirtingų kultūrų studentų.
- Socialiniai ir emociniai požymiai. Jei studentas pertraukas ar laisvalaikį leidžia vienas, nebendrauja su bendraamžiais, izoliuojasi nuo socialinės aplinkos, priežastis gali būti namų ilgesys, nesuprastumo jausmas, nesugebėjimas užmegzti santykių dėl kultūrinių barjerų ar vietinių socialinių papročių nežinojimo. Nuolatinis prisitaikymas prie nepažįstamų normų gali sukelti stresą, nuovargį ir nusivylimo jausmą, kad studentas yra nesuprastas ar atskirtas. Izoliacijos jausmas gali kilti dėl naujos kultūrinės aplinkos, kalbos barjero, akademinių lūkesčių. Pastebėta, kad bendravimas grupėse tik su studentais iš savo kultūrinės aplinkos skatina kritinius apibendrinimus apie kitas kultūras.
- Akademiniai pasiekimai. Studentams iš kitų kultūrų gali būti sunku suprasti numanomas reikšmes dėl kalbos niuansų, jie gali nesuprasti akademinių lūkesčių (pvz., rašinio struktūros, kritinės analizės ir įsiminimo), patirti kultūrinio prisitaikymo stresą, kuris paveiks susikaupimą, arba trūkti kultūriškai svarbių išankstinių žinių, susijusių su nauju turiniu. Jie gali turėti skirtingas prielaidas apie tai, kaip atrodo „geras darbas“, arba skirtingus kultūrinius lūkesčius dėl akademinės laisvės ir aiškių nurodymų. Jiems gali būti sunku įžvelgti medžiagos aktualumą savo patirčiai arba gali būti neatitikimų tarp mokymo stiliaus ir pageidaujamo mokymosi metodo, kurį suformavo jų kultūra.