1.4. Empatija ir motyvacija. Skaitiniai

Kaip teikti paramą studentams, turintiems kultūrinių skirtumų?

Tai nuolatinis mokymosi, prisitaikymo ir stiprių, įtraukių santykių su visais studentais kūrimo procesas. Dėstytojo elgesys turėtų parodyti: „Aš tave matau. Aš tave vertinu. Noriu suprasti. Esu čia, kad tave palaikyčiau.“

Kai dėstytojai atpažįsta studentus, kurie klasėje susiduria su kultūrinių skirtumų problemomis, jų požiūris turėtų būti apibūdinamas empatija, iniciatyvia parama, lanksčia pedagogika ir įtrauktimi. Svarbu sukurti aplinką, kurioje visi studentai jaustųsi saugūs ir padrąsinti.

• Stebėjimas. Nuolatinis stebėjimas. Kaip studentų elgesys pasireiškia skirtingų veiklų metu ir įvairiose aplinkose: paskaitose, individualiame darbe, grupiniame darbe, pertraukose. Kaip elgesys keičiasi laikui bėgant.
• Tarpasmeniniai santykiai. Svarbiausias žingsnis – individualiai pažinti studentus iš skirtingų kultūrų. Įtraukite juos į asmeninius, neformalius pokalbius ir klauskite apie jų kilmę, pomėgius ir patirtį. Nuoširdus susidomėjimas ugdo pasitikėjimą.
• Bendravimas. Jei pastebite, kad studentui sunku integruotis į grupę, kursą ar bendrą veiklą, kreipkitės į jį privačiai ir išreikškite savo susirūpinimą bei empatiją. Suformuluokite taip: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu buvai tylus, ar tau viskas gerai?“ arba „Noriu įsitikinti, kad viską aiškiai paaiškinu; kartais studentams ši koncepcija atrodo sudėtinga, ar tau ji aiški?“ Venkite kaltinamųjų žodžių. Klausykite daugiau nei kalbėkite. Leiskite studentui visapusiškai išreikšti save nepertraukiant. Svarbiausia – išklausyti ir suprasti kitos kultūros žmogaus požiūrį.