1.5. Efektyvus bendravimas. Skaitiniai

Pripažinti skirtingą studentų dėstomosios kalbos mokėjimo lygį

Bet kurioje švietimo ar mokymo aplinkoje gebėjimas pritaikyti savo bendravimą prie auditorijos kalbinių įgūdžių yra nepaprastai svarbus. Tai ypač aktualu dirbant su studentais, kurie gali mokytis dėstomosios kalbos (pvz., anglų, ispanų, lietuvių) kaip antrosios ar trečiosios kalbos. Šių skirtumų ignoravimas gali sukelti nusivylimą, atsiribojimą ir dideles mokymosi kliūtis.

Studentai, kurių kalbos įgūdžiai lavinasi, susiduria su dvigubu iššūkiu: jie vienu metu bando išmokti naują dalyką ir naudodami ne savo gimtąją kalbą. Tai gali paveikti jų: A) supratimą: sunkumus suprasti instrukcijas, paaiškinimus ir pagrindines sąvokas. B) dalyvavimą: nenorą kalbėti, užduoti klausimus ar dalyvauti diskusijose dėl baimės suklysti ar būti nesuprastiems. C) kritinį mąstymą: ribotą gebėjimą išreikšti sudėtingas mintis ar atlikti aukštesnio lygio mąstymo užduotis tiksline kalba. D) įsitraukimą: izoliacijos ar atsiribojimo jausmą, jei bendravimas nuolat jiems nepasiekiamas. Tobulėjimo strategijos:

1. Supaprastinkite ir struktūrizuokite bendravimą žodžiu:

• Sulėtinkite: kalbėkite vidutiniu tempu, bet venkite kalbėti nenatūraliai lėtai, nes tai gali skambėti žeminančiai.

• Aiškiai artikuliuokite: aiškiai ištarkite žodžius.

• Naudokite trumpesnius sakinius: sudėtingas mintis suskaidykite į glaustus, gramatiškai paprastus sakinius.

• Kartokite ir perfrazuokite: jei sąvoka yra esminė, pakartokite ją šiek tiek kitaip. Siūlykite kelis būdus, kaip paaiškinti tą pačią mintį.

• Darykite pauzes: duokite studentams laiko apdoroti informaciją ir suformuluoti klausimus. Neskubėkite pereiti prie kito punkto.

• Apibendrinkite pagrindinius punktus: periodiškai apibendrinkite tai, ką ką tik paaiškinote, paprastesniais terminais.

2. Tobulinkite medžiagą ir bendravimą raštu:

• Paprasta kalba: rašytinę medžiagą (dalomąją medžiagą, užduotis, skaidres) kurkite aiškia, tiesmuka kalba. Venkite pernelyg akademinio ar prozos teksto.
• Vizualinė medžiaga: kai tik įmanoma, integruokite vaizdinę medžiagą: a) paveikslėliai, diagramos, lentelės: jie gali greitai ir skirtingomis kalbomis perteikti sudėtingą informaciją. b) žemėlapiai, grafikai, infografika: puikiai tinka ryšiams ir duomenims iliustruoti. c) realūs objektai: fizinių objektų įtraukimas gali padaryti abstrakčias sąvokas suprantamesnes.
• Aiškus formatavimas: naudokite antraštes, ženklelius ir sunumeruotus sąrašus, kad tekstas būtų suskaidytas ir jį būtų lengviau nuskaityti.
• Žodynėliai: pateikite pagrindinių terminų ir žodyno žodynėlį, ypač specializuotoms temoms.
• Dvikalbiai ištekliai: jei įmanoma, pateikite medžiagą ar pagrindinį žodyną studentų gimtąja kalba.

3. Aktyvus stebėjimas ir reaguojantis mokymas:

• Stebėkite neverbalinius ženklus: atkreipkite dėmesį į kūno kalbą, veido išraiškas ir akių kontaktą. Ar studentai atrodo sutrikę, pasimetę ar atitrūkę nuo mokymosi?

• Palaikykite: siūlykite paramą, kurią galima palaipsniui pašalinti, studentams tobulėjant kalbos mokėjimo lygiui. Tai gali būti sakinių pradžia, grafiniai vaizdai arba konspektai.

• Diferencijuokite mokymą: būkite pasiruošę teikti skirtingo lygio paramą arba skirtingų tipų užduotis, atsižvelgdami į individualius studentų poreikius. Tai gali reikšti, kad vieniems gali būti pateikiami paprastesni tekstai, o kitiems – sudėtingesni iššūkiai.