2.1. Kultūrinių vertybių, elgesio ir bendravimo skirtumų supratimas. Skaitiniai

Hofstede'o kultūrinių dimensijų teorija

Teoriniai pagrindai, tokie kaip Hofstede'o kultūrinių dimensijų teorija (Hofstede, n.d.), paaiškina, kaip kultūros skiriasi skirtingose šalyse. Hofstede'o teorija padeda suprasti nacionalinių kultūrų skirtumus, įvairius kultūros aspektus, kaip jie veikia elgesį ir kaip efektyviai bendrauti su kitais skirtinguose kontekstuose. Alqarni (2022) apibendrina įrodymus, siejančius šiuos aspektus su skirtingu mokymosi elgesiu ir stiliais: pavyzdžiui, kolektyvistiškai nusiteikę studentai dažnai renkasi bendradarbiavimo užduotis, o studentai iš kultūrų, kuriose yra didelis galios atstumas, gali teikti pirmenybę struktūrizuotai, į dėstytoją orientuotai mokymosi aplinkai. Supratimas, kaip kultūrinės vertybės formuoja edukacinį elgesį, suteikia neįkainojamų įžvalgų dėstytojams, dirbantiems vis įvairesnėse grupėse. 

Hofstede modelį sudaro šeši matmenys:

1. Galios atstumas, susijęs su skirtingais pagrindinės žmonių nelygybės problemos sprendimais.
2. Neapibrėžtumo vengimas, susijęs su streso lygiu visuomenėje, susiduriant su nežinoma ateitimi.
3. Individualizmas ir kolektyvizmas, susijęs su individų integracija į pirmines grupes.
4. Vyriškumas ir moteriškumas, susijęs su emocinių vaidmenų pasidalijimu tarp moterų ir vyrų.
5. Ilgalaikė ir trumpalaikė orientacija, susijusi su žmonių pastangų krypties pasirinkimu: ateitis ar dabartis ir praeitis.
6. Nuolaidžiavimas ir suvaržymas, susijęs su pagrindinių žmogaus troškimų, susijusių su gyvenimo malonumais, patenkinimu ir kontrole (Hofstede, 2011, 7-8).