2.3. Atpažinimas asmeninių ir visuomenės išankstinių nuostatų, stereotipų, prietarų ir kultūrinių prielaidų, kad būtų skatinama įtrauktis. Skaitiniai

Asmeninio šališkumo mokyme apmąstymas

Dėstytojai turėtų kritiškai išnagrinėti, kaip jų pačių šališkumas, ypač numanomas, gali paveikti vertinimą, studentų įsitraukimą ir grupės dinamiką. Numanomas šališkumas dažnai kyla iš automatinių stereotipų, kurie nesąmoningai formuoja lūkesčius ir elgesį.

Krasnoff (2016, 2) nustatė šešias esmines kultūriškai reaguojančių dėstytojų savybes. Tai apima:

Sociokultūrinis sąmoningumas: dėstytojai turi suprasti, kaip jų asmeninė tapatybė ir patirtis formuoja jų suvokimą, ir atpažinti struktūrinę nelygybę, darančią įtaką studentams.
Požiūris: įtrauki mąstysena padeda puoselėti teigiamą studento tapatybę ir akademinę sėkmę.
Įsipareigojimas ir įgūdžiai: kultūriškai reaguojantys dėstytojai aktyviai meta iššūkį nelygybei ir bendradarbiauja su kitais, kad sukurtų įtraukią studijavimo aplinką.
Konstruktyvistiniai požiūriai: dėstytojai turėtų susieti naujas žinias su studentų kultūrine patirtimi, skatindami kritinį mąstymą ir įsitraukimą.
Studentų gyvenimo pažinimas: santykių kūrimas per žinias apie studentų kilmę didina mokymo aktualumą ir veiksmingumą.
Kultūriškai reaguojantis mokymas: mokymas turėtų apimti įvairias perspektyvas ir studentų stiprybes, skatindamas įtraukias ir lygias grupes.

Dėstytojų šališkumas – tai nesąžiningas elgesys su studentai dėl tokių veiksnių kaip rasė, lytis, kalba, socialinė ir ekonominė padėtis ar gebėjimai. Šis šališkumas gali būti aiškus (sąmoningas ir tyčinis) arba numanomas (nesąmoningas ir automatinis). Abi formos gali neigiamai paveikti klasės dinamiką ir studentų pasiekimus, darydamos įtaką tam, kaip dėstytojai vertina gebėjimus, valdo dalyvavimą ar nustato lūkesčius. (Smith ir kt., 2025).

Šališkumas dažnai pasireiškia per prielaidas, susijusias su kultūriniu tapatumu ar suvokiamais gebėjimais.

PAVYZDŽIUI

Pavyzdžiui, anglų kalbos besimokantieji gali būti supainioti su studentai, turinčiais mokymosi sunkumų, o studentai, turintys specialiųjų poreikių, gali būti nepakankamai įvertinti arba per daug prisitaikyti. Dėstytojai gali manyti, kad studentai, kalbantys su akcentu, yra silpni rašytojai arba kad prastas rašymas rodo žemą intelektą. Šios prielaidos gali lemti nelygias mokymosi galimybes ir neigiamai paveikti studentų pasitikėjimą savimi bei akademinį augimą.

Šališkumas kenkia ne tik tiksliniams studentams, bet ir grupės aplinkai. Kai studentai mato šališkumą, tai gali sustiprinti atskirties nuostatas ir sumažinti saugumo bei įtraukties jausmą. Tai kenkia empatijos, pagarbos ir socialinio-emocinio mokymosi ugdymui, kurie visi yra labai svarbūs studentų sėkmei. (Smith ir kt., 2025).

Dažni šališkumo šaltiniai. Dėstytojų šališkumas dažnai kyla dėl asmeninės patirties, kultūrinių nesusipratimų ar sisteminių stereotipų. Tai gali būti:

Lytimi pagrįstos prielaidos apie akademinius privalumus.
Kultūriniai ar rasiniai apibendrinimai.
Prielaidos, susijusios su specialiaisiais poreikiais ar ekonomine padėtimi.
Įsitikinimai, kad tam tikri studentai yra mažiau gabūs arba mažiau motyvuoti.