2.4. Nustatymas ir interpretavimas verbalinių, neverbalinių ir kontekstinių ženklų (pvz., kūno kalba, etiketas, tradicijos), kad būtų galima nustatyti kultūrinius skirtumus. Skaitiniai

Akių kontaktas ir kūno kalba

Dėstytojų kūno kalba – pavyzdžiui, akių kontaktas, veido išraiškos ir gestai – gali paveikti, kaip studentai mokosi ir dalyvauja pamokoje. Tačiau šie signalai ne kiekvienoje kultūroje reiškia tą patį. 

PAVYZDŽIUI

Pavyzdžiui, kai kuriose Azijos kultūrose vengiant akių kontakto rodoma pagarba, o kitose – susidomėjimas. Dėstytojai turėtų pastebėti, jei studentai atrodo tylūs arba laikosi atstumo, ir pasiūlyti įvairių būdų prisijungti, pavyzdžiui, rašyti vietoj kalbėjimo.

Neverbalinis elgesys, pavyzdžiui, laikysena, veido išraiškos ir akių kontaktas, leidžia suprasti studentų emocinę būseną ir įsitraukimą. Tyrimai rodo, kad dėstytojai, kurie laikosi atviros ir užtikrintos laikysenos, o ne uždaros ar įsitempusios, skatina didesnį studentų dalyvavimą ir įsitraukimą. (Ismail ir kt., 2024). Tyrimai taip pat rodo, kad teigiama kūno kalba, vertikali laikysena, akių kontaktas, gestikuliavimas pagerina studentų motyvaciją ir dalyvavimą. (Kucuk, 2023). Atkreipkite dėmesį į santūrią kūno kalbą, pavyzdžiui, susikūprinusią laikyseną ar akių kontakto vengimą, ir pasiūlykite alternatyvius dalyvavimo būdus, pavyzdžiui, rašytinius atsakymus ar diskusijas mažose grupėse, kad sukurtumėte svetingą aplinką.

Netiesioginis susitarimas arba netikrumas. Studentai iš kultūrų, kurios vertina pagarbą autoritetui ar grupės darnai, gali tiesiogiai nepasakyti „Aš nesutinku“. Vietoj to, jie gali stabtelėti, dvejoti arba vartoti švelnius žodžius, tokius kaip „Galbūt...“ arba „Nesu tikras...“, kad parodytų, jog mano kitaip. Dėtytojai gali padėti mokydami mandagių būdų nesutikti ir siūlydami kitus būdus išsakyti nuomonę, pavyzdžiui, rašymą ar diskusijas mažose grupėse.