2.4. Nustatymas ir interpretavimas verbalinių, neverbalinių ir kontekstinių ženklų (pvz., kūno kalba, etiketas, tradicijos), kad būtų galima nustatyti kultūrinius skirtumus. Skaitiniai
Struktūruotos gairės ir savarankiškas mokymasis
Kultūrų prioritetai struktūruotoms gairėms, palyginti su savarankišku mokymusi, skiriasi, todėl dėstytojai turi atitinkamai prisitaikyti. Honkonge studentai dažnai teikia pirmenybę dėstytojo vadovaujamoms sistemoms ir aiškioms gairėms, o JK studentai paprastai labiau pasitiki besimokančiojo autonomija (Lo, 2024). Lo lyginamasis Didžiosios Britanijos ir Honkongo universitetų studentus, pabrėžia savivaldos skirtumus: Honkongo studentai labiau remiasi gidu paremtais metodais, o tai lemia visuomenės lūkesčiai ir švietimo sistemos (Jukes ir kt., 2021). Be to, Samuels (2018) pažymi, kad kultūriškai jautrūs dėstytojai pritaiko pagalbą grupėje prie studentų kultūrinio mokymosi stiliaus, siūlydami aiškius kriterijus ir pagrįstas užduotis struktūrizuotoje aplinkoje arba atviro tipo užduotis savarankiškumą vertinančiose situacijose.
Studentams, kuriems reikalinga struktūra:
-
Suskirstykite užduotis į aiškius žingsnius.
-
Naudokite kontrolinius sąrašus arba šablonus.
-
Pateikite grįžtamąjį ryšį apie etapus, kad galėtumėte vadovauti pažangai.
Savarankiškai besimokantiems:
-
Siūlykite atviro tipo projektus su lanksčiais terminais.
-
Skatinkite savarankiškai išsikeltus tikslus ir bendraamžių kritiką.
-
Naudokite tiriamąsias užduotis kūrybiniam mąstymui lavinti.
Diferencijuotas klasės metodas:
-
Siūlyti lygiagrečias užduočių versijas – struktūrizuotas ir nepriklausomas.
-
Leisti studentams pasirinkti formatus, atitinkančius jų stipriąsias puses.
Grįžtamojo ryšio ir vertinimo metodų pritaikymas prie studentų kultūrinės kilmės yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti teisingumą, aiškumą ir įsitraukimą įvairiose mokymosi aplinkose. Tradicinė grįžtamojo ryšio praktika, kuri dažnai remiasi tiesioginiu bendravimu ir individualia autonomija, gali prieštarauti studentų kultūriškai suformuotiems lūkesčiams.
Pavyzdžiui, daugelyje Rytų Azijos ar Artimųjų Rytų kontekstų netiesioginis bendravimas, didelė pagarba valdžiai ir kolektyvinė orientacija daro įtaką tam, kaip studentai interpretuoja dėstytojo atsiliepimus (Hofstede, 2011). Šiose aplinkose tiesioginė kritika gali būti vertinama kaip atgrasanti ar net nepagarbi. Priešingai, kultūrose, kuriose atstumas tarp valdžios yra mažas, studentai gali tikėtis aiškaus, atviro grįžtamojo ryšio, kuris padės jiems tobulėti akademiniu požiūriu.
Nelson-Barber ir Trumbull (2019) pabrėžia, kad kultūriškai pagrįsti vertinimai atspindi studentų realią patirtį, bendravimo stilių ir žinių sistemas. Kultūriškai reaguojantis vertinimas apima ne tik turinio, bet ir atsiliepimų formato bei tono pritaikymą.
PAVYZDŽIUI
Pavyzdžiui, studentai iš netiesioginio grįžtamojo ryšio kultūrų gali geriau reaguoti į rašytinius komentarus, kurie prasideda nuo stiprybių ir švelniai įvardija tobulintinas sritis. Rubrikų su anotuotais pavyzdžiais naudojimas taip pat gali panaikinti kultūrinius lūkesčių supratimo skirtumus.
Siekdami paremti visus studentus, dėstytojai turėtų įvairinti vertinimo ir grįžtamojo ryšio teikimo metodus. Tai apima daugiarūšio grįžtamojo ryšio (žodinio, rašytinio, skaitmeninio) teikimą, kolegų vertinimo įtraukimą su vadovaujamais protokolais ir refleksyvių galimybių studentams apmąstyti, kaip grįžtamasis ryšys yra susijęs su jų mokymusi, suteikimą. Svarbu tai, kad dėstytojai turėtų sukurti grupės kultūrą, kurioje pagalbos prašymas ir kartojimas būtų įprastu būdu įgyvendinami, padedant sumažinti stigmą dėl klaidų kultūrose, kurios akademinius sunkumus sieja su asmeninėmis nesėkmėmis.
Įprasto studentų elgesio skirtingose kultūrose interpretavimas: palyginimo lentelė
|
Elgesys / užuomina |
Galima reikšmė kultūroje A |
Galima reikšmė kultūroje B |
Reikšmė pedagogams |
|
Akių kontakto vengimas |
Pagarbos ženklas autoritetui (pvz., Rytų Azija) |
Nesidomėjimo ar nesąžiningumo ženklas (pvz., JAV, Vokietija) |
Vengti prielaidų – prieš interpretuojant diskomfortą ar nepagarbą atsižvelgti į kultūrines normas |
|
Nenoras kalbėti pamokoje / paskaitoje |
Pagarba mokytojo autoritetui arba grupės harmonijai (pvz., Japonija, Nigerija) |
Pasiruošimo ar įsitraukimo stoka (pvz., JK, JAV) |
Pasiūlyti alternatyvius dalyvavimo būdus (pvz., rašytinius atsakymus, mažas grupes) |
|
Dvejojimas prieš nesutikimą |
Mandagumas ir netiesioginis bendravimo stilius (pvz., Kinija, Artimieji Rytai) |
Pasitikėjimo ar aiškaus mąstymo stoka (pvz., Nyderlandai) |
Mokyti pagarbaus nesutikimo formuluočių ir siūlyti neverbalinius būdus išreikšti skirtingas nuomones |
|
Tyla po užduoto klausimo |
Apgalvotas mąstymas prieš atsakymą (pvz., Suomija, Korėja) |
Neužtikrintumas arba neįsitraukimas (pvz., JAV) |
Leisti ilgesnį laukimo laiką ir tylą laikyti galimu mąstymo, o ne painiavos ženklu |
|
Sėdėjimas gale arba atokiau nuo kitų |
Kultūrinė distancija arba baimė būti pastebėtam (pvz., aukšto galios atstumo kultūros) |
Neįsitraukimas arba motyvacijos stoka |
Stebėti elgesio dėsningumus ir pasiūlyti saugias įsitraukimo galimybes arba struktūruotą sėdėjimo tvarką |
|
Neprašymas pagalbos |
Vertinama savarankiškumas, pagalbos vengimas arba „veido išsaugojimas“ (pvz., Pietų Azija, Artimieji Rytai) |
Pasitikintis savarankiškumas arba nežinojimas apie pagalbos sistemas |
Normalizuoti pagalbos prašymą, siūlyti anoniminius būdus ir rodyti pavyzdį |
|
Minimalūs gestai ar emocijų raiška |
Santūrus arba formalus bendravimo stilius (pvz., Šiaurės šalys, Japonija) |
Entuziazmo ar pasitikėjimo stoka (pvz., Pietų Europa, JAV) |
Pripažinti skirtingas raiškos normas ir vengti vertinimų, paremtų ekstraversija |