3.1. Tarpkultūrinis įsitraukimas. Skaitiniai

Kaip galima rengti dėstytojus tarpkultūrinėms kompetencijoms?

2022 m. buvo paskelbta Europos Komisijos finansuoto JRC projekto „INNO4DIV“ ataskaita, kurioje apibrėžtos gerosios praktikos, skirtos įkvėpti pedagogus, dirbančius tarpkultūrinėje aplinkoje. Išanalizavus 21 novatorišką atvejį, ataskaitoje išskiriami devyni pagrindiniai veiksniai, skatinantys tarpkultūrinių ir demokratinių kompetencijų ugdymą dėstytojų rengime:

1. Bendras supratimas apie tarpkultūrinę ir demokratinę kompetenciją, tarpkultūriškumą, kultūrinę įvairovę, europines vertybes ir žmogaus orumo etiką: pirmasis iš šių komponentų yra susijęs su bendru supratimu, ką iš tikrųjų reiškia tarpkultūrinė ir demokratinė kompetencija.

2. Švietimo politikos, prisidedančios prie tvarių partnerysčių tarp įvairių suinteresuotųjų šalių plėtojimo, rėmimas: Antrasis veiksnys susijęs su partnerystėmis, kurias švietimo srities suinteresuotosios šalys užmezga tarpusavyje ir kurios skatina profesinių tinklų bei praktikos bendruomenių susiformavimą.

3. Veiksmingas pradinis dėstytojų rengimas, grindžiamas patirtinėmis žiniomis, kritiniu mąstymu ir prasmingu mokymusi: šis aspektas skirtas užtikrinti, kad dėstytojai susidurtų su įvairove jau savo studijų metu.

4. Dėstytojų tęstinis profesinis tobulinimasis, pasitelkiant aukštos kokybės tarpkultūrinės ir demokratinės kompetencijos programas bei projektus, kuriuose kultūrinė įvairovė traktuojama kaip mokymosi ir mokymo išteklius – tai yra tiesioginė dėstytojų patirtis tarpkultūrinėje aplinkoje.

5. Kultūriškai jautrus, tarpdisciplininis ir lankstus mokymo programos modelis, grindžiamas daugialypės suvokimo perspektyvos principu ir holistiniu požiūriu: šis komponentas skirtas skatinti tarpkultūrinį mąstymą pasitelkiant kultūriškai jautrią mokymo programą.

6. Tarpkultūrinės, į studentus atsižvelgiančios pedagogikos taikymas: šeštasis komponentas susijęs su į studentus atsižvelgiančiomis pedagogikos metodikomis, pabrėžiant dėstytojo ir studentų dialogo svarbą bei paliekant erdvės atviriems klausimams, dviprasmybei ir kritiniam mąstymui.

7. Skaitmeninių ir mišriojo mokymosi išteklių bei įvairioms mokymosi aplinkoms ir kultūriniams kontekstams pritaikomų priemonių prieinamumas. Būtina užtikrinti nemokamą ir atvirą prieigą prie mokymo ir mokymosi išteklių, medžiagos bei platformų.

8. Visuminės mokyklos požiūris ir praktikos bendruomenė: ši dalis akcentuoja vietos valdžios institucijų, bendruomenės, akademinės bendruomenės ar net vietinių NVO įtraukimą į mokymo procesą.

9. Svarbus dėstytojų rengėjų, turinčių patirtinio tarpkultūrinio žinojimo ir supratimo, vaidmuo.