3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su kitų kultūrų atstovais. Skaitiniai

Kaip veikia bendravimas?

Bendradarbiavimas ir ryšių užmezgimas su kitų kultūrų atstovais visiškai priklauso nuo supratimo, kokį poveikį bendravimui daro tarpkultūriniai skirtumai. Tarpkultūrinės komunikacijos kompetencija gali būti įgimta arba įgyjama.

Daugiakalbį ir tarpkultūrinį ugdymą grindžia šie pagrindiniai principai:

• Pripažįstama kalbinė ir kultūrinė įvairovė, kaip garantuojama Europos Tarybos konvencijose.

• Kiekvienas asmuo turi teisę naudoti savo kalbos variantus kaip bendravimo priemonę, mokymosi įrankį ir savo išraiškos būdą.

• Kiekvienas besimokantysis turi teisę įgyti patirties ir įvaldyti kalbas (mokymosi kalbą, gimtąją kalbą, užsienio kalbą ir pan.) bei susijusius kultūrinius aspektus pagal savo asmeninius poreikius ir lūkesčius – nesvarbu, ar jie būtų pažintiniai, socialiniai, estetiniai ar emociniai – kad baigęs mokymosi įstaigą, galėtų savarankiškai ugdyti reikiamas kompetencijas kitomis kalbomis.

• Žmogiškojo dialogo, kuris iš esmės priklauso nuo kalbų, svarba. Kitoniškumo patirtis per kalbas ir kultūras, kurias jos perteikia, yra tarpkultūrinio supratimo ir abipusio priėmimo prielaida (būtina, bet nepakankama).

• Savimonė: Jūsų pačių įsitikinimai, galimi šališkumai, bendravimo stilius ir elgesys gali daryti įtaką pokalbiui. Visų šių veiksnių supratimas padės jums geriau bendrauti su kitais.

• Pagarba: Žmonės turi skirtingas nuomones apie konkrečios grupės kultūrą. Tačiau pagarbą galite parodyti pripažindami jų teisę turėti savo nuomonę ir laikytis savo papročių.

• Empatija: Remiantis tarpkultūrinės komunikacijos apibrėžimu, žmonės turėtų įsijausti į kitų patirtis ir vertinti skirtingus požiūrius, kad būtų skatinami nuoširdūs ryšiai tarp kultūrų.

• Prisitaikymas: Tarpkultūrinė komunikacija siekia padėti žmonėms pritaikyti savo bendravimo stilių, kad būtų išvengta konfliktų ir nesusipratimų, tuo pačiu skatinant bendradarbiavimą ir harmoniją. Labai svarbu išlaikyti lanksčią mąstyseną ir bendrauti su kitais.

• Teigiamumas: Nesusipratimai yra įprasti ir paprastai kyla ne dėl tyčinio nesusikalbėjimo. Tiems, kurie nėra susipažinę su kitomis kultūromis, gali nepavykti suprasti žinutės tikrosios prasmės. Todėl labai svarbu išlaikyti teigiamą mąstyseną ir į kiekvieną tarpkultūrinį bendravimą žiūrėti konstruktyviai.

• Kantrybė: Kultūriniai skirtumai apsunkina naujos informacijos visapusišką supratimą. Vietoj to, kad skubėtų įsisavinti geriausią praktiką, žmonės turėtų ją palaipsniui įtraukti į savo kasdienius santykius.

• Emocinis intelektas: Jūsų gebėjimas veiksmingai interpretuoti pranešimus atspindi, kiek gerai suprantate ir užjaučiate kitų požiūrį. Bendraudami su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, turite suvokti bendravimo niuansus, kad skatintumėte abipusį supratimą ir išvengtumėte nesusipratimų.