4.4. Pasirinkti ir taikyti tinkamas bei veiksmingas bendravimo priemones įvairiuose kultūriniuose kontekstuose. Skaitiniai

Bendravimo stiliaus pritaikymas įvairioms auditorijoms

Lankstumas yra vienas iš svarbiausių bendravimo įgūdžių tarpkultūrinėje aplinkoje. Efektyvūs pedagogai pritaiko savo bendravimo stilių prie auditorijos kilmės, lūkesčių ir poreikių.

Tai apima perėjimą nuo aukšto konteksto prie žemo konteksto bendravimo modelių:

Žemo konteksto kultūros (pvz., Vokietija, JAV, Nyderlandai) dažniausiai vertina tiesumą, aiškumą ir aiškiai išreikštą informaciją. Dėstytojai turėtų pateikti aiškias instrukcijas ir konkrečius lūkesčius.
Aukšto konteksto kultūros (pvz., Japonija, Indija, Nigerija) dažnai remiasi numanomomis prasmėmis, netiesioginiu grįžtamuoju ryšiu ir neverbaliniais signalais. Tokiais atvejais dėstytojams gali tekti atidžiau interpretuoti tylą ar nedrąsumą kaip prasmingas reakcijas, o ne kaip susidomėjimo stoką ar pasyvumą.

Pavyzdžiui

Užduodant klausimą paskaitoje, greito atsakymo nebuvimas nebūtinai reiškia nesidomėjimą, o gali būti kultūrinis polinkis apmąstyti prieš atsakant. Siūlant tokias galimybes kaip rašytiniai atsakymai ar tolesnės diskusijos, galima suteikti alternatyvių įsitraukimo taškų.

Be to, dėstytojai turėtų atsargiai naudoti humorą, sarkazmą ar retorinius klausimus. Šios išraiškos formos dažnai sunkiai perteikiamos skirtingose kultūrose ir gali sukelti nesusipratimus ar nepatogumą.

Rašytinėje komunikacijoje aiškus pastraipų išdėstymas, neutralus tonas ir draugiškos formuluotės (pvz., „Jūs esate kviečiami...“, o ne „Jūs privalote...“) padeda geriau suprasti lūkesčius. Nuoseklumas skaitmeninėse grįžtamojo ryšio platformose taip pat padeda studentams užtikrintai orientuotis bendraujant.