Galimo šališkumo suvokimas

Švietimo šališkumas yra tai, apie ką turėtų žinoti visi švietimo specialistai. Apmąstant ir svarstant, kaip išvengti šališkumo švietime, galima sumažinti neigiamą jo poveikį.

Šališkumas paprastai reiškia polinkį ar išankstinį nusistatymą tam tikru klausimu, kuris gali trukdyti žmogui būti neutraliam bendraujant su kitais. Kai požiūris yra šališkas, nesvarbu, ar jis būtų numanomas, ar aiškus, jis dažnai atsispindi kalboje ir žmonių bendravimo būde.

• Numanomas šališkumas reiškia požiūrį ar stereotipus, kurie nesąmoningai daro įtaką mūsų suvokimui, veiksmams ir sprendimams be mūsų supratimo.
• Aiškus šališkumas reiškia nesąmoningą požiūrį į asmenį ar žmonių grupę.

Švietime šališkumas gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, kognityvinis šališkumas, kultūrinis šališkumas arba institucinis šališkumas.

Kognityviniai šališkumai dažnai daro įtaką dėstytojų suvokimui apie savo studentus, remiantis stereotipais, susijusiais su rase, etnine kilme, lytimi ir socialine bei ekonomine padėtimi. Pavyzdžiui, dėstytojai gali nesąmoningai turėti mažesnius lūkesčius studentams iš marginalizuotos aplinkos, o tai gali lemti mažesnę paramą ir galimybes. Tokie išankstiniai nusistatymai gali turėti didelės įtakos akademiniams rezultatams ir savigarbai.

Kultūriniai šališkumai kyla iš visuomenėje vyraujančių kultūrinių naratyvų. Daugelyje švietimo sistemų studijų programos yra kuriamos atsižvelgiant į dominuojančios kultūros požiūrį ir vertybes, neatsižvelgiant į kitų kultūrinių grupių istoriją ir indėlį. Šis nepaisymas gali lemti studentų iš skirtingų kultūrų atstovavimo ir pripažinimo trūkumą, o tai skatina atskirtį ir susvetimėjimo jausmą. 

Instituciniai šališkumai yra pastebimi švietimo sistemos politikoje ir praktikoje. Tai gali būti standartizuoti testai, drausminės priemonės ir išteklių paskirstymas, kurie gali neproporcingai paveikti tam tikras studentų grupes. Pavyzdžiui, skaitmeninės priemonės ir išteklių politika gali sudaryti nepalankias sąlygas studentams iš trečiųjų šalių, sustiprindama nelygybę. Pavyzdžiui, studentai, priklausantys tam tikrai tapatybės grupei, gali būti laikomi skaitmeninių kompetencijų ekspertais, o kiti – neišmanėliais.

Be aukščiau išvardytų šališkumo tipų, literatūroje aptariama daugybė kitų tipų šališkumo, pavyzdžiui:

• lyčių šališkumas – vienos lyties palankumas kitai.
• grožio šališkumas – palankesnis asmenų, kurie laikomi patrauklesniais teigiamas stereotipizavimas.
• suvokimo šališkumas – kai dėstytojas su kitais elgiasi remdamasis dažnai netiksliais, pernelyg supaprastintais stereotipais ir prielaidomis apie grupę, kuriai jie priklauso.
• giminystės šališkumas – polinkis teikti pirmenybę žmonėms, turintiems panašių interesų, patirties ir patirties; ir kt.

Įvairūs šališkumas gali marginalizuoti studentus iš skirtingos aplinkos ir trukdyti jiems sėkmingai mokytis. Vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje šališkumo problemos sprendimas yra labai svarbus kuriant įtraukią mokymosi aplinką, kuri teisingai paruošia visus studentus darbui globaliame, daugiakultūriame pasaulyje.

Savęs analizė, siekiant nustatyti galimą šališkumą

Pašalinti šališkumą nėra lengva, tačiau galite imtis teigiamų veiksmų, kad išvengtumėte šališkumo savo praktikoje ir studijų aplinkoje. Pirmas žingsnis siekiant išvengti šališkumo, darančio įtaką mūsų mintims ir veiksmams, yra sąžiningai pripažinti savo šališkumą. Tai gali būti nemalonu. Kaip dėstytojai, esame įsipareigoję teikti aukštos kokybės išsilavinimą visiems studentams. Tam būtina apmąstyti, kur galime daryti klaidas dirbdami su daugiakultūriais studentais.

Pirmiausia pagalvokite apie šiuos dalykus:

• Ar jūsų kalba visada apima visus? Ar nesąmoningai vartojate tokius posakius kaip „Nagi, vaikinai“, ar netyčia darote prielaidas, pavyzdžiui, „Mes švenčiame Kalėdas, nes...“.
• Ar teisingai taikote apdovanojimus ir sankcijas savo aplinkoje? Pavyzdžiui, ar yra studentų, kuriems leidžiama kalbėti ir reikšti save daugiau nei kitiems?
• Ar keliate mažesnius lūkesčius kai kuriems besimokantiesiems? Kokia, jūsų manymu, to priežastis?
• Ar klausimai, kuriuos užduodate paskaitų ir užsiėmimų metu, leidžia visiems prisidėti ir įvertinti savo mokymąsi? Ką galėtumėte padaryti, kad tai pagerintumėte?
• Ar jūsų ankstesnė patirtis su kitomis tautybėmis turėjo įtakos jūsų požiūriui į studentus?

Reflektyvus mąstymas yra būtinas geram mokymui ir gali būti galinga priemonė siekiant išvengti bet kokio netyčinio švietimo šališkumo.

Dėstytojai taip pat gali naudoti studentų atsiliepimus, gautus per kurso vidurio vertinimus, kurso pabaigos vertinimus arba grįžtamojo ryšio sesijas mažose grupėse, kad įvertintų, ar jų nesąmoningas šališkumas pasireiškia auditorijos sąveikoje. Užtikrindami, kad studentų balsas atspindėtų studentų bendruomenės įvairovę, galite gauti platų nuomonių spektrą. Tai leis jums suprasti, ar studentai mano, kad tam tikros grupės ar asmenys yra nesąžiningai palankūs arba nepalankūs.

Dėstytojai gali parengti savo mokymo inventorių ar stebėjimo protokolą vienas ar kartu su kolega arba paprašyti kolegų apsilankyti sesijoje, auditorijoje, stebėti studentų ir dėstytojų sąveiką ir pateikti atsiliepimus.

Strategijos, kaip spręsti asmeninius išankstinius nusistatymus

Suvokimas apie galimą šališkumą ir investavimas į išteklius jam įveikti yra labai svarbūs kuriant aplinką, kurioje visi studentai jaustųsi laukiami. Nors supratimas yra daugiau nei pusė darbo, yra priemonių, kurios gali padėti dėstytojams tai padaryti. Tai gali būti kultūriškai jautrus mokymas ir vertinimas, diskusijos su kolegomis, profesinio tobulėjimo kursai, įtrauki politika ir praktika, bendruomenės įtraukimas.

• Kultūriškai jautrus mokymas ir vertinimas. Dėstytojas gali siekti sukurti kultūriškai jautrų mokymą, kuriuo siekiama pripažinti ir vertinti studentų kultūrinę kilmę. Jis arba ji gali tai padaryti integruodamas įvairius požiūrius į mokymo programą, naudodamas kultūriškai aktualią medžiagą ir skatindamas įtraukią klasės aplinką. Toks požiūris ne tik didina studentų įsitraukimą, bet ir padeda kovoti su išankstiniu nusistatymu, vertinant visų studentų indėlį.

• Skaidrus vertinimas gali būti puiki priemonė užtikrinti, kad jūsų vertinimui įtakos neturėtų šališkumas. Vertinant darbą, gali būti naudinga pateikti studentams aiškią vertinimo struktūrą, kurioje būtų išsamiai nurodyta, ko sieksite savo vertinimu. Tai ne tik padės studentams struktūrizuoti darbą, bet ir galėsite ją naudoti darbui vertinti, kad kiekvienas darbas būtų vertinamas pagal tuos pačius aiškius kriterijus.

• Nuolatinis profesinis tobulėjimas yra būtinas norint nustatyti ir spręsti šališkumo problemą klasėje. Seminarai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama numanomiems ir aiškiems šališkumams, kultūrinei kompetencijai ir teisingoms mokymo praktikoms, gali suteikti dėstytojams priemonių kurti įtraukią mokymosi aplinką. Tokie mokymai skatina savirefleksiją ir didina informuotumą apie tai, kaip šališkumas gali paveikti mokymą ir mokymąsi.

• Įtrauki praktika. Tai apima drausminių priemonių peržiūrą siekiant užtikrinti jų teisingumą, įvairios studijų organizavimo praktikos skatinimą ir išteklių, skirtų padėti marginalizuotiems studentams, teikimą bei užtikrinti, kad visi studentai jaustųsi saugūs ir remiami.

• Kultūrinės partnerystės. Kurkite partnerystes su vietos organizacijomis ar kultūros grupėmis, kad skatintumėte informuotumą ir supratimą apie įvairius požiūrius. Tai padės jums geriau suprasti kitas kultūrines grupes. Jei įmanoma, įtraukite jas į akademinį procesą, nes tai skatina priklausymo jausmą ir palaiko studentų kultūrinį tapatumą.

Ką gali padaryti dėstytojai: praktiniai patarimai

Dėstytojai turi puikią galimybę daryti didelę įtaką mažinant šališkumą studijų procese.

• Pirmenybę teikti požiūrių įtraukimui ir įvairovei mokymo programoje. Dėstytojai gali teikti pirmenybę požiūrių įtraukimui ir įvairovei mokymo programos turinyje ir pamokų plane. Dėstytojai, kurie kurdami paskaitas gali rinktis skaitinius, vaizdo įrašus ir veiklas, gali tikslingai įtraukti įvairių kultūrų, gebėjimų ir perspektyvų požiūrius. Studentai taip pat gali patirti įvairovę ir atstovavimą klasėje, kai jiems suteikiama galimybė pasisakyti ir pasirinkti. Dėstytojai gali suteikti studentams galimybę pasirinkti mokymo programos turinį, su kuriuo jie dirbs, pavyzdžiui, skaitymo medžiagą ar turinio mediją, ir kaip jie demonstruos mokymosi rezultatų pasiekimą, pavyzdžiui, rašydami, kalbėdami ar atlikdami veiklas.

• Skatinti dalijimąsi. Dėstytojai gali užduoti studentams klausimus ir būti smalsūs, užuot darę prielaidas apie „ką“ ar „kodėl“ apie studento kilmę, elgesį ar požiūrį. Pavyzdžiui, dėstytojas gali paklausti studentų, kaip jie švenčia ar pripažįsta tam tikrus įvykius ištisus metus, o ne klausti, ar tam tikrų švenčių palaikymas tinkamai reprezentuos studentus. Skatindami studentus dalintis informacija apie save ir tai, kas jiems svarbu, dėstytojui bus lengviau priimti sprendimus ir suteikti studentams pasirinkimų, kurie atitiktų jų poreikius ir pageidavimus.

• Skatinti bendradarbiavimą. Skatinti skirtingų kultūrų studentus bendradarbiauti, siekiant įvertinti įvairius požiūrius ir kartu stiprinti esminius tarpasmeninius įgūdžius. Sukurti projektą, kuris skatintų studentus spręsti realaus pasaulio problemas, tokias kaip vandens trūkumas, arba literatūros užduotį, kuri skatintų skirtingų kultūrų pasakojimo tradicijų palyginimus. Tokiose situacijose kiekvieno studento unikali perspektyva ne tik vertinama, bet ir tampa pagrindine sudėtingų užduočių sprendimo ir bendros veiklos dalimi. Toks požiūris ne tik ugdo bendradarbiavimo įgūdžius, bet ir moko empatijos bei tarpkultūrinio bendravimo, pabrėžia bendrus įvairovės bruožus ir skatina pagarbą skirtingiems pasaulio pažinimo ir patyrimo būdams. Be to, integruojant tokius pasaulinius klausimus kaip klimato kaita ar žmogaus teisės, besimokantieji skatinami mąstyti globaliai – tai esminis dalykas, leidžiantis jiems suprasti problemas tarptautiniu mastu.

• Skaidri vertinimo praktika. Vienas iš būdų sumažinti šališkumą – užtikrinti, kad vertinimo praktika būtų sąžininga, lygiavertė ir pagrįsta standartais. Siekiant sumažinti šališkumą, prieš duodant užduotis, pateikite mokiniams vertinimo kriterijus ir naudokite juos vertinimui. Tai užtikrina, kad mokiniai žinotų, kokie yra lūkesčiai ir kaip juos atitikti, ir kad pažymiai būtų skiriami tik už nurodytų lūkesčių įvykdymą.