1.3. Žinių pagrindo nustatymas. Skaitiniai

Studentų ankstesnių žinių apibrėžimas

Kiekvieno kurso pradžioje arba net atskirų temų pradžioje rekomenduojama, kad dėstytojas įvertintų studentų ankstesnes žinias ar įgūdžius. Toks vertinimas paprastai būna nedidelis, be oficialaus pažymio ir gali būti pateiktas studentams lengvai suprantamu būdu (pvz., kai kuriais atvejais studentams galima pasakyti, kad iš jų nesitikima, jog jie žinos daugumą informacijos). Besimokantieji gali žinoti, kad vertinimo tikslas – išsiaiškinti, kokias žinias ir įgūdžius jie atsinešė į auditoriją, kad galėtų efektyviau mokyti. Dėstytojai taip pat gali apsvarstyti pakartotinį vertinimą po dėstymo kaip mokymosi matą.

Studentų iš skirtingų kultūrų įgytų ankstesnių žinių apibrėžimas reikalauja apgalvotų ir kultūriškai jautrių požiūrių. Visų pirma, labai svarbu sukurti saugią ir įtraukią aplinką, kurioje studentai jaustųsi patogiai dalydamiesi savo požiūriu ir nebijotų būti teisiami, ypač aptardami potencialiai jautrias temas.

Kelios vertinimo strategijos

Dėstytojai gali naudoti įvairias strategijas, kad įvertintų studentų ankstesnes žinias apie studijų kursą ar kiekvieną temą. Neformalios diskusijos, viktorinos ir apklausos yra puikūs būdai pasinaudoti studentų ankstesnėmis žiniomis prieš pradedant naują temą.

Neformalios diskusijos turėtų būti kultūriškai jautrios. Jas organizuojant venkite šališkų klausimų. Jos turėtų būti suformuluotos taip, kad nebūtų teikiama pirmenybė vienam kultūriniam požiūriui, o ne kitam. Reikėtų atsargiai vartoti idiomas, patarles ar pavyzdžius, kuriuos gali suprasti ne visi. Atkreipkite dėmesį, kad skirtingų kultūrų studentai gali skirtingai jaustis patogiai kalbėdami tiesiogiai, dalyvaudami diskusijose ir viešai reikšdami savo nuomonę. Ankstesnės žinios – tai ne tik konkreti informacija. Tai taip pat studentų patirtis, pastebėjimai ir pažinimo būdai, kuriuos suformavo jų kultūrinė kilmė. Todėl, užduodant klausimus diskusijai, taip pat reikalingas kontekstas, kad visi studentai galėtų susieti temą su savo kultūriniu kontekstu.

Kultūrai jautrios neformalios diskusijos galėtų būti įgyvendinamos taip:

• Diskusijos mažose grupėse: suskirstykite studentus į mažesnes 4–6 narių grupes, kuriose jie jaustųsi patogiau. Apdairiai sumaišykite studentus iš skirtingų kultūrų.

• Mąstymas poromis, kultūrinių aspektų aptarimas: skatinkite mokinius pirmiausia diskutuoti su asmeniu, su kuriuo jie jaučiasi patogiai, tai gali būti panašios aplinkos žmogus, ir tik tada pasidalinti su didesne grupe.

• Atviri klausimai arba pasakojimo užduotys: vietoj tiesioginių klausimų naudokite įtraukiantį klausimą, kuris skatina asmeninius pasakojimus, susijusius su tema. Pavyzdžiui: „Papasakokite apie atvejį, kai patyrėte kažką panašaus savo šalyje, bendruomenėje ar šeimoje“.

Neformalių diskusijų kultūriškai įvairiose grupėse nauda atsiskleidžia per skirtingus požiūrius ir sąvokų interpretacijas, išryškinant skirtingas su tema susijusias kultūrines praktikas ir tradicijas, atskleidžiant skirtingus pasaulio pažinimo ir supratimo būdus. Be to, galima nustatyti galimus kultūrinius niuansus, kurie gali turėti įtakos mokymuisi.

Viktorinos. Kultūrai jautrios viktorinos apima jų formato ir klausimų pobūdžio apgalvojimą.

• Jei viktorinos vertina faktų prisiminimą, naudokite pavyzdžius ir kontekstus, susijusius su skirtingomis kultūromis, arba pateikite atsakymus, atspindinčius skirtingas aplinkybes. Naudodami trumpus atsakymus, paprašykite studentų trumpai paaiškinti savo samprotavimus, kurie gali atskleisti kultūriškai specifines žinias ar interpretacijas.

• Jei pateikiami scenarijais pagrįsti testai, apsvarstykite, ar jie yra kultūriškai neutralūs, ar siūlo skirtingus kultūrinius kontekstus, kad studenti galėtų pritaikyti savo žinias.

• Jei viktorinose naudojate vaizdinę medžiagą, įtraukite paveikslėlių, simbolių ar scenarijų, kurie gali būti prieinami besimokantiesiems, turintiems skirtingą kalbinę kilmę ar kultūrinę patirtį.

Viktorinų rezultatai gali parodyti konkrečius faktus ir sąvokas, kurias studentai jau žino; kokie yra bendri jų žinių privalumai ir trūkumai arba dažnaiži klaidingi įsitikinimai, į kuriuos reikia nedelsiant atkreipti dėmesį.

Apklausos. Sukurti apklausos klausimai padeda surinkti informaciją apie tam tikrus su tema susijusius ankstesnių žinių, patirties ir požiūrio aspektus. Panašiai kaip ir su viktorinomis, pagalvokite apie studentams prieinamiausią ir patogiausią formatą. Apklausos paprastai būna ilgesnės nei viktorinos, tačiau svarbu jas išlaikyti glaustas, gerbti studentų ir paskaitos laiką bei sutelkti dėmesį.

Svarbus aspektas apibrėžiant ankstesnes žinias su studentais iš skirtingų kultūrų yra pagarba ir nuoširdus smalsumas suprasti skirtingus studentų pasaulio suvokimo būdus. Būkite lankstūs, pritaikykite savo metodus prie studentų atsakymų ir nuolat apmąstykite savo šališkumą ir prielaidas.

Kurso pradžioje aptariant esamas žinias sukuriama įtrauki mokymosi aplinka, kurioje visi studentai jaučiasi vertinami, o jų žinios pripažįstamos vertingomis.

Kaip mokyti remiantis ankstesnėmis studentų žiniomis

Mokymo planų pritaikymas prie esamų mokinių supratimo ir mokymosi spragų yra labai svarbus veiksmingo mokymo aspektas, užtikrinantis, kad mokymas būtų prieinamas ir kartu sudėtingas.

Pirmiausia išanalizuokite surinktus duomenis apie ankstesnes žinias ir mokymosi poreikį. Atidžiai išnagrinėkite neoficialių diskusijų, viktorinų, apklausų ir visų surinktų diagnostinių vertinimų rezultatus. Po to:

• Apmąstykite mokymo programą: remiantis studentų vertinimo tendencijomis, kokios yra dažniausios klaidos arba trūkstamos žinios / įgūdžiai, kurių trūksta daugeliui studentų?

• Įvertinkite individualius ir grupinius poreikius: atskirkite visos klasės mokymosi spragas nuo konkrečių atskirų studentų ar mažų kultūrinių grupių poreikių.

• Atsižvelkite į kultūrinį kontekstą: apmąstykite, kaip studentų supratimą gali paveikti skirtinga kultūrinė aplinka jūsų šalyje ar universitete, ir nustatykite visas kultūriškai specifines žinias ar patirtį, kurią galima panaudoti ar apsvarstyti.

• Skirkite turinį, procesą ir rezultatą: pritaikydami studentams teikiamą informaciją, pateikite paprastesnius tekstus tiems, kuriems sunku, ir siūlykite sudėtingesnes skaitymo, tyrimų galimybes ar savarankiško mokymosi galimybes pažengusiems. Keiskite studentų veiklą. Siūlykite pasirinkti, kaip jie nagrinėja medžiagą (pvz., skaitymas, vaizdo įrašų žiūrėjimas, interviu vedimas). Jei įmanoma, leiskite studentams pademonstruoti savo mokymąsi įvairiais būdais, atitinkančiais jų stipriąsias puses ir kultūrinę aplinką (pvz., rašymas, pristatymų kūrimas, modelių kūrimas, tyrimų įrodymų rinkimas).

Apmąstymai gilesniam mokymuisi

Siekiant skatinti gilesnį mokymąsi aukštajame moksle, skirtingų kultūrų studentai turi struktūrizuotai apmąstyti savo ankstesnę patirtį ir žinias, kad tai būtų ir asmeniškai prasminga, ir akademiškai produktyvu. Tai galima pasiekti:

• Saugios ir įtraukios erdvės refleksijai sukūrimas yra pirmas žingsnis gilesnio mokymosi link. Aplinka, kurioje studentai jaučiasi saugiai dalindamiesi savo mintimis ir patirtimi, nebijodami būti teisiami ar stereotipizuojami, ir kurioje pabrėžiamos įvairios perspektyvos, praturtina mokymąsi.

• Sukurti refleksijos struktūrą ir sistemą, kuri skatintų studentus susieti naujas sąvokas su savo gyvenimo istorijomis, kultūrinėmis praktikomis ir asmenine patirtimi šiame universitete ar platesniame kontekste. Tokia sistema taip pat galėtų apimti kultūrinių perspektyvų tyrinėjimą, pavyzdžiui, formuluojant klausimus:

• • Kaip šią problemą galėtų spręsti asmuo iš kitos kultūrinės aplinkos?

  • Ar studijų užduotyse yra skirtingų kultūrinių vertybių?

  • Kokios šios temos prielaidos gali būti būdingos konkrečiai ar skirtingoms kultūroms?

Refleksija siejama su gilesniais mokymosi rezultatais, apmąstant ne tik pasiektus rezultatus, bet ir tai, kaip ankstesnės studentų žinios ir kultūriniai požiūriai gali praturtinti jų supratimą. Ji taip pat skatina kritinį mąstymą, empatiją ir tarpkultūrinį supratimą.

Suteikdami struktūrizuotas galimybes tokiai kultūriškai aktualiai refleksijai, pedagogai gali padėti studentams peržengti paviršutiniško supratimo ribas ir išsiugdyti gilesnį, subtilesnį ir asmeniškai prasmingesnį dalyko vertinimą. Toks požiūris ne tik pagerina mokymąsi, bet ir skatina didesnį tarpkultūrinį sąmoningumą bei pagarbą mokymosi bendruomenėje.