1.4. Empatija ir motyvacija. Skaitiniai

Kaip studentams, turintiems kultūrinių skirtumų, gali kilti sunkumų studijose?

Studentų, kurie savo kursuose susiduria su kultūriniais skirtumais, atpažinimas reikalauja stebėjimo, empatijos ir supratimo apie galimus kultūrinės adaptacijos sunkumus. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos elgesio, emocinius ir akademinius klausimus:

• Dalyvavimas ir bendravimas. Tai gali pasireikšti tyla arba ribotu dalyvavimu. Studentas gali retai kalbėti paskaitose, vengti grupių diskusijų arba trumpai atsakyti į klausimus. Tai gali būti dėl kultūrinių priežasčių, kai nepriimtina viešai reikšti nuomonę be tiesioginio raginimo arba pernelyg griežtai. Be to, kai kurie studentai gali lėčiau apdoroti informaciją dėl kalbos barjero arba dėl to, kad nėra susipažinę su auditorijos bendravimo normomis. Studentai gali neužduoti klausimų ar neprašyti paaiškinti net tada, kai nesupranta, manydami, kad klausimų uždavimas gali reikšti, jog dėstytojas prastai paaiškino dalykus arba kad tai gali būti vertinama kaip iššūkis autoritetui. Neverbalinis bendravimas yra svarbus dalyvavimui, kuris skiriasi priklausomai nuo kultūros ir gali būti nesuprastas. To pavyzdys – šypsena rimtų diskusijų metu. Gali kilti sunkumų dirbant su bendrais grupiniais projektais, kai sunku įsitraukti į grupinius projektus, studentas yra izoliuotas grupėje arba neefektyviai prisideda. Šiuo atveju kultūrinė priežastis gali būti ta, kad skirtingos kultūrinės normos, susijusios su komandiniu darbu, lyderyste, individualiu indėliu ir bendravimo stiliais, gali sukelti įtampą tarp skirtingų kultūrų studentų.
• Socialiniai ir emociniai požymiai. Jei studentas pertraukas ar laisvalaikį leidžia vienas, nebendrauja su bendraamžiais, izoliuojasi nuo socialinės aplinkos, priežastis gali būti namų ilgesys, nesuprastumo jausmas, nesugebėjimas užmegzti santykių dėl kultūrinių barjerų ar vietinių socialinių papročių nežinojimo. Nuolatinis prisitaikymas prie nepažįstamų normų gali sukelti stresą, nuovargį ir nusivylimo jausmą, kad studentas yra nesuprastas ar atskirtas. Izoliacijos jausmas gali kilti dėl naujos kultūrinės aplinkos, kalbos barjero, akademinių lūkesčių. Pastebėta, kad bendravimas grupėse tik su studentais iš savo kultūrinės aplinkos skatina kritinius apibendrinimus apie kitas kultūras.
• Akademiniai pasiekimai. Studentams iš kitų kultūrų gali būti sunku suprasti numanomas reikšmes dėl kalbos niuansų, jie gali nesuprasti akademinių lūkesčių (pvz., rašinio struktūros, kritinės analizės ir įsiminimo), patirti kultūrinio prisitaikymo stresą, kuris paveiks susikaupimą, arba trūkti kultūriškai svarbių išankstinių žinių, susijusių su nauju turiniu. Jie gali turėti skirtingas prielaidas apie tai, kaip atrodo „geras darbas“, arba skirtingus kultūrinius lūkesčius dėl akademinės laisvės ir aiškių nurodymų. Jiems gali būti sunku įžvelgti medžiagos aktualumą savo patirčiai arba gali būti neatitikimų tarp mokymo stiliaus ir pageidaujamo mokymosi metodo, kurį suformavo jų kultūra.

Kaip teikti paramą studentams, turintiems kultūrinių skirtumų?

Tai nuolatinis mokymosi, prisitaikymo ir stiprių, įtraukių santykių su visais studentais kūrimo procesas. Dėstytojo elgesys turėtų parodyti: „Aš tave matau. Aš tave vertinu. Noriu suprasti. Esu čia, kad tave palaikyčiau.“

Kai dėstytojai atpažįsta studentus, kurie klasėje susiduria su kultūrinių skirtumų problemomis, jų požiūris turėtų būti apibūdinamas empatija, iniciatyvia parama, lanksčia pedagogika ir įtrauktimi. Svarbu sukurti aplinką, kurioje visi studentai jaustųsi saugūs ir padrąsinti.

• Stebėjimas. Nuolatinis stebėjimas. Kaip studentų elgesys pasireiškia skirtingų veiklų metu ir įvairiose aplinkose: paskaitose, individualiame darbe, grupiniame darbe, pertraukose. Kaip elgesys keičiasi laikui bėgant.
• Tarpasmeniniai santykiai. Svarbiausias žingsnis – individualiai pažinti studentus iš skirtingų kultūrų. Įtraukite juos į asmeninius, neformalius pokalbius ir klauskite apie jų kilmę, pomėgius ir patirtį. Nuoširdus susidomėjimas ugdo pasitikėjimą.
• Bendravimas. Jei pastebite, kad studentui sunku integruotis į grupę, kursą ar bendrą veiklą, kreipkitės į jį privačiai ir išreikškite savo susirūpinimą bei empatiją. Suformuluokite taip: „Pastebėjau, kad pastaruoju metu buvai tylus, ar tau viskas gerai?“ arba „Noriu įsitikinti, kad viską aiškiai paaiškinu; kartais studentams ši koncepcija atrodo sudėtinga, ar tau ji aiški?“ Venkite kaltinamųjų žodžių. Klausykite daugiau nei kalbėkite. Leiskite studentui visapusiškai išreikšti save nepertraukiant. Svarbiausia – išklausyti ir suprasti kitos kultūros žmogaus požiūrį.

Mokymo metodai

Įvairūs mokymo metodai gali padėti kurti įtraukią praktiką, pritaikytą skirtingiems mokymosi stiliams ir kultūros normoms. Tai gali apimti daugiau skaitmeninių technologijų, vaizdinių priemonių, praktinę veiklą, darbą mažose grupėse arba individualios refleksijos galimybes prieš dalijantis patirtimi grupėje.

Pateikdami įvairių pavyzdžių, įvertinkite įvairius kultūrinius kontekstus, kurie būdingi ne tik dominuojančiai kultūrai jūsų studijų dalyke. Tai padeda visiems studentams pamatyti platesnį kontekstą ir kaip jis atsispindi konkrečioje situacijoje.

Jei dėstymo kalba yra kliūtis, suteikite kalbinę pagalbą (pvz., supaprastintas instrukcijas, žodynus, vaizdinius žodynus, skaitmeninę prieigą prie vertimo įrankių) arba nukreipkite studentus į kalbų kursus, kurie paprastai siūlomi aukštosiose mokyklose, kad pagerintų jūsų dėstomo dalyko kalbos žinias.

Jei įmanoma, suteikite visiems studentams arba studentams iš kitų kultūrų galimybę pasirinkti, kaip jie demonstruos savo pasiekimus šiame studijų dalyke (pvz., raštu ar žodžiu, individualiais ar grupiniais projektais).

Saugi ir įtrauki aplinka

Skatinkite visapusišką pagarbą visoms kultūroms ir požiūriams ne tik tarp dėstytojo ir studentų, bet ir tarp pačių studentų. Pasinaudokite įvairiomis diskusijų galimybėmis. Ieškokite ir vertinkite įvairius požiūrius. Pripažinkite kultūrinius skirtumus kaip stiprybę, praturtinančią kiekvieno mokymąsi.

Vietos studentų parama studentams iš kitų kultūrų yra būtina, o jos skatinimas ir palengvinimas padeda sukurti saugią ir įtraukią aplinką. Gali būti naudingos korepetavimo sistemos, papildomi mokymai arba komandinis darbas įvairios sudėties grupėse.

Motyvuokite studentus remtis savo kultūrinėmis žiniomis. Integruokite kultūriškai aktualų turinį ir pavyzdžius. Kai tik įmanoma, paįvairinkite savo mokymo medžiagą, įtraukdami tekstus, vaizdo įrašus, atvejų analizę ir pavyzdžius, kurie atspindi įvairias kultūras, ypač tas, kurios atstovaujamos jūsų aukštojo mokslo įstaigoje.

Kvieskite svečių, įvairių kultūrų bendruomenių atstovus, pasidalyti savo žiniomis ar požiūriais aktualia tema.