3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su kitų kultūrų atstovais. Skaitiniai

Kaip veikia bendravimas?

Bendradarbiavimas ir ryšių užmezgimas su kitų kultūrų atstovais visiškai priklauso nuo supratimo, kokį poveikį bendravimui daro tarpkultūriniai skirtumai. Tarpkultūrinės komunikacijos kompetencija gali būti įgimta arba įgyjama.

Daugiakalbį ir tarpkultūrinį ugdymą grindžia šie pagrindiniai principai:

• Pripažįstama kalbinė ir kultūrinė įvairovė, kaip garantuojama Europos Tarybos konvencijose.

• Kiekvienas asmuo turi teisę naudoti savo kalbos variantus kaip bendravimo priemonę, mokymosi įrankį ir savo išraiškos būdą.

• Kiekvienas besimokantysis turi teisę įgyti patirties ir įvaldyti kalbas (mokymosi kalbą, gimtąją kalbą, užsienio kalbą ir pan.) bei susijusius kultūrinius aspektus pagal savo asmeninius poreikius ir lūkesčius – nesvarbu, ar jie būtų pažintiniai, socialiniai, estetiniai ar emociniai – kad baigęs mokymosi įstaigą, galėtų savarankiškai ugdyti reikiamas kompetencijas kitomis kalbomis.

• Žmogiškojo dialogo, kuris iš esmės priklauso nuo kalbų, svarba. Kitoniškumo patirtis per kalbas ir kultūras, kurias jos perteikia, yra tarpkultūrinio supratimo ir abipusio priėmimo prielaida (būtina, bet nepakankama).

• Savimonė: Jūsų pačių įsitikinimai, galimi šališkumai, bendravimo stilius ir elgesys gali daryti įtaką pokalbiui. Visų šių veiksnių supratimas padės jums geriau bendrauti su kitais.

• Pagarba: Žmonės turi skirtingas nuomones apie konkrečios grupės kultūrą. Tačiau pagarbą galite parodyti pripažindami jų teisę turėti savo nuomonę ir laikytis savo papročių.

• Empatija: Remiantis tarpkultūrinės komunikacijos apibrėžimu, žmonės turėtų įsijausti į kitų patirtis ir vertinti skirtingus požiūrius, kad būtų skatinami nuoširdūs ryšiai tarp kultūrų.

• Prisitaikymas: Tarpkultūrinė komunikacija siekia padėti žmonėms pritaikyti savo bendravimo stilių, kad būtų išvengta konfliktų ir nesusipratimų, tuo pačiu skatinant bendradarbiavimą ir harmoniją. Labai svarbu išlaikyti lanksčią mąstyseną ir bendrauti su kitais.

• Teigiamumas: Nesusipratimai yra įprasti ir paprastai kyla ne dėl tyčinio nesusikalbėjimo. Tiems, kurie nėra susipažinę su kitomis kultūromis, gali nepavykti suprasti žinutės tikrosios prasmės. Todėl labai svarbu išlaikyti teigiamą mąstyseną ir į kiekvieną tarpkultūrinį bendravimą žiūrėti konstruktyviai.

• Kantrybė: Kultūriniai skirtumai apsunkina naujos informacijos visapusišką supratimą. Vietoj to, kad skubėtų įsisavinti geriausią praktiką, žmonės turėtų ją palaipsniui įtraukti į savo kasdienius santykius.

• Emocinis intelektas: Jūsų gebėjimas veiksmingai interpretuoti pranešimus atspindi, kiek gerai suprantate ir užjaučiate kitų požiūrį. Bendraudami su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, turite suvokti bendravimo niuansus, kad skatintumėte abipusį supratimą ir išvengtumėte nesusipratimų.

Kokie yra tarpkultūrinės komunikacijos privalumai studentams?

Tarpkultūrinės komunikacijos prasmės supratimas suteikia studentams vertingų įgūdžių, kurie praturtina jų mokymosi patirtį. Toliau pateikiami pagrindiniai tarpkultūrinės komunikacijos privalumai studentams.

• Asmeninis tobulėjimas

Bendraudami su įvairių kultūrų atstovais, studentai gali įvertinti savo kultūrinius išankstinius nusistatymus ir susiformuoti platesnę pasaulėžiūrą. Ši patirtis taip pat padeda geriau suvokti, kaip jų auklėjimas formuoja jų požiūrį. Šis procesas skatina atvirumą, leidžiantį jiems pritaikyti savo elgesio ir bendravimo stilius daugiakultūrėje aplinkoje.

• Geresni bendravimo įgūdžiai

Ugdydami tarpkultūrinius gebėjimus, studentai gali pritaikyti savo bendravimo stilių prie įvairių situacijų. Didesnis sąmoningumas skatina sklandesnį bendravimą ir gilina ryšius su žmonėmis iš skirtingų kultūrinių aplinkų. Stiprūs bendravimo įgūdžiai vėliau gali padėti jiems užmegzti prasmingus santykius.

• Kultūrinis prisitaikymas

Studentai, turintys tarpkultūrinės komunikacijos kompetencijų, sugeba sumaniai keisti savo elgesį, kad prisitaikytų prie kitų kultūrų vertybių. Todėl jie gali lengvai užmegzti ryšius su žmonėmis iš įvairių aplinkų. Šis lankstumas leidžia sklandžiau prisitaikyti studijuojant užsienyje, persikeliant gyventi į kitą vietą ir keliaujant.

• Globalus mąstymas

Tarpkultūrinės kompetencijos ugdo studentų globalią mąstyseną, nes jie mokosi bendrauti su žmonėmis iš įvairių kultūrų. Jie gali praplėsti savo akiratį ir sustiprinti globalų pilietiškumo jausmą, todėl geriau suvokia savo atsakomybę tarpusavyje susijusiame pasaulyje.

• Karjeros galimybės

Šiandien daugelis darbdavių teikia pirmenybę kandidatams, kurie sugeba sėkmingai dirbti įvairiapusiškose komandose ir veiksmingai bendrauti su partneriais bei klientais iš skirtingų kultūrinių aplinkų. Parodydami tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžius, studentai turės daugiau tarptautinių karjeros galimybių.

Kokie yra tarpkultūrinės komunikacijos ir bendradarbiavimo skatinimo švietime privalumai?

• Tai gali pagerinti mokymosi rezultatų kokybę, nes studentai susipažįsta su skirtingais mąstymo, problemų sprendimo ir idėjų išraiškos būdais.

• Tai gali skatinti kritinio mąstymo, kūrybiškumo, empatijos ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą tarp studentų ir dėstytojų.

• Tai gali padidinti studentų ir dėstytojų motyvaciją, įsitraukimą ir pasitenkinimą, nes mokymasis tampa aktualesnis, prasmingesnis ir malonesnis.

• Tai gali paruošti studentus ir dėstytojus iššūkiams ir galimybėms, susijusioms su gyvenimu ir darbu globalizuotoje bei daugiakultūrėje visuomenėje.

• Tai gali prisidėti prie įvairių bendruomenių socialinės sanglaudos, įtraukties ir lygybės, mažinant stereotipus, išankstinius nusistatymus ir konfliktus.

Kas yra kooperatyvusis ir bendradarbiavimu grindžiamas mokymasis įvairialypėse klasėse?

Bendradarbiavimu ir bendru mokymusi grindžiamas mokymasis – tai pedagoginis metodas, kuriuo pabrėžiama, kad studentai dirbtų kartu – poromis arba grupėmis – siekdami bendrų mokymosi tikslų. Šis metodas ne tik padeda siekti akademinių tikslų, bet ir skatina socialinę sąveiką bei abipusį mokymąsi. Kaip pažymi Rocha(2023, p. 4), „šis pedagoginis požiūris dėl savo įvairialypio pobūdžio skatina gebėjimų, kurie peržengia vien tik turinio įsisavinimą, ugdymą, pavyzdžiui, problemų sprendimo, komunikacijos, kūrybiškumo, kitų žmonių priėmimo ir komandinio darbo vertinimo gebėjimus”. Ši tarpdisciplininėė kompetencija yra ypač svarbi ugdant kultūrinį intelektą ir kuriant įtraukią mokymosi aplinką. Mokymosi, integruojančio socializaciją, bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus, akcentavimas yra raktas į įtraukios ir įvairialypės akademinės aplinkos puoselėjimą. Aktyvios metodikos, skatinančios studentų iniciatyva vykstantį bendradarbiavimą, atlieka esminį vaidmenį šiame procese.

Pasiūlymai aukštojo mokslo dėstytojams, siekiantiems puoselėti kultūriškai jautresnę ir įtraukią mokymosi aplinką: šios penkios strategijos teikia praktines gaires aukštojo mokslo dėstytojams, norintiems integruoti bendradarbiavimu ir bendru mokymusi grindžiamą mokymąsi į įvairias auditorijas:

1. Susipažinkite su savo studentų demografiniais duomenimis

Surinkite pagrindinius sociodemografinius duomenis (pavyzdžiui: tautybę, amžių, socialinę ir ekonominę padėtį, mokymosi stilius) naudodami paprastas internetines apklausas. Ši informacija padės kurti labiau įtraukiančias ir kultūriškai jautrias mokymo strategijas. Sukurkite įvairias bendradarbiavimo grupes: sujunkite užsienio (Erasmus programos studentus) ir vietinius studentus įvairioms veikloms – nuo akademinės paramos iki kultūrinio mainų. Skatinkite bendramokslių mentorystę ir pagalbą naujokams prisitaikant.

2. Pritaikykite mokymo programos turinį

Įtraukite autorius ir perspektyvas iš įvairių kultūrinių, geografinių ir epistemologinių kontekstų. Perženkite europocentrinius naratyvus, įtraukiant globalius aspektus, kaip mokslininkus iš Pietų ar paradigmas ne tik iš Vakarų

3. Skatinkite įtraukias ir tarpdisciplinines diskusijas 

Įtraukite tekstus ir diskusijas, susijusias su lytimi, rasine/etnine priklausomybe, socialine klase ir kitomis tarpusavyje persipinančiomis tapatybėmis. Įtraukite tokias temas kaip dekolonizacija, migracija ir sisteminė nelygybė

4. Suteikite studentams galimybę prisidėti prie kultūros 

Skatinkite studentus dalintis perspektyvomis, kylančiomis iš jų pačių kultūrinio konteksto. Kai aktualu, su jų sutikimu, naudokite jų pasakojimus kaip vertingus mokymo išteklius