3.5. Nesusipratimų aiškinimasis. Skaitiniai

Kaip kyla nesusipratimai?

Tyrėjai sukūrė didelę įvairovę požiūrių ir teorijų, siekdami suprasti, kaip pasiekti veiksmingą ir autentišką komunikaciją. Remiantis jais, galima nustatyti tam tikras pagrindines taisykles ir principus. Pirmoji taisyklė – esminė geros komunikacijos sąlyga yra komunikacijoje dalyvaujančių asmenų tarpusavio santykių kokybė. Tai susiję su gebėjimu sukurti tokį santykinį kontekstą, kuris skatintų atvirą saviraišką ir imlumą kito žmogaus perduodamai informacijai.

    Antroji taisyklė – siekiant veiksmingos ir kokybiškos komunikacijos, būtina klausytis, stebėti, analizuoti, išreikšti save ir kontroliuoti komunikacijos procesą. Klausymasis reiškia atsižvelgimą į kito žmogaus požiūrį, susidomėjimo rodymą tiek žodiniu, tiek nežodiniu būdu; stebėjimas ir analizė padeda suprasti tiek tiesioginę, tiek paslėptą komunikacijos dalį, atsižvelgiant į komunikacijoje dalyvaujančių asmenų psichologinius ir socialinius aspektus; saviraiška turi būti pritaikyta prie žmogaus, su kuriuo bendraujama, ir komunikacijos temos pobūdžio; kontrolė vykdoma pasitelkiant grįžtamąjį ryšį, gaunamą iš perduodamos žinutės poveikio.

    Trečioji taisyklė yra ypač svarbi: visa komunikacija vyksta psichologiniame kontekste, kuris visada kartu yra ir socialinis bei ideologinis kontekstas. Socialinių normų, socialinių reprezentacijų ir vertybinių atskaitos taškų vaidmuo bei įtaka yra labai reikšmingi. Komunikacija visada turi būti analizuojama ir suprantama atsižvelgiant į trijų tipų veiksnių – psichologinių, kognityvinių ir socialinių – sąveiką.   

Gerai žinoma, kad nenoras ar net baimė visada buvo žmogiškųjų santykių dalis, neišvengiamai vedanti prie klaidingų interpretacijų ir nesusipratimų. Bet kokio susitikimo metu nesusipratimai dažnai kyla todėl, kad mūsų pačių kultūra stipriai veikia tai, kaip suvokiame kitų žmonių ketinimus. Atmesdami kitoniškumą, žmonės siekia apsisaugoti nuo tam tikros grėsmės, susijusios su jiems įprastomis vertybėmis, gyvenimo būdu ar tapatumu. Tyrimai apie rasizmą rodo, kad šios sąvokos apibrėžimas laikui bėgant reikšmingai pasikeitė. Rasizmas nebėra suprantamas kaip biologinis, fizinis ar intelektinis pranašumo / menkavertiškumo klausimas, bet veikiau kaip tariamas nesuderinamumas tarp skirtingų kultūrinių, nacionalinių, religinių ar etninių ypatumų. Šis naujas rasizmo apibrėžimas pabrėžia, kad mažumos grupės skirtumai gali būti suvokiami kaip grėsmė dominuojančiai grupei.

Kas vyksta aukštojo mokslo kontekste?

Iš pradžių dėstytojai gali svyruoti tarp dviejų skirtingų požiūrių, kuriuos reikėtų taikyti klasėje susidarius tam tikroms situacijoms. Jie gali reaguoti, vienodai vertindami abi problemos puses, stengdamiesi neakcentuoti imigranto studento tapatybės. Tačiau toks metodas atrodo visiškai nerealus. Dėstytojai turi atsižvelgti į visus skirtingus studentų kultūrinius kodus ir suprasti, kad nesusipratimų prevencija ir valdymas bus sudėtinga užduotis. 

Iš tiesų, šie nesusipratimai gali netgi išsiplėsti į kitas socialines sritis, pavyzdžiui, lyčių santykius, socializaciją, religiją, ir pasireikšti tiek verbalinėje, tiek neverbalinėje komunikacijoje.

Tarpkultūrinės komunikacijos strategijos

Siekdami skatinti įtraukią ir veiksmingą komunikaciją kultūriškai įvairiapusiškame kontekste, dėstytojai gali taikyti šias strategijas:

• Kalbėkite lėčiau nei įprastai, kad užtikrintumėte aiškumą ir suteiktumėte laiko informacijai apdoroti.

• Praktikuokite aktyvų klausymąsi, rodydami nuoširdų susidomėjimą ir dėmesingumą kitų požiūriams.

• Venkite prielaidų ar apibendrinimų, pagrįstų vyraujančia kultūra ar savo pačių kultūriniu kontekstu.

• Supaprastinkite informaciją, vartodami trumpus sakinius ir sutelkdami dėmesį į pagrindines mintis.

• Pakartokite pagrindines mintis, kad sustiprintumėte supratimą ir įsimintumą.

• Kai tik įmanoma, žodinį bendravimą papildykite rašytine ir vaizdine medžiaga.

• Jei tai aktualu ir įmanoma, išverskite svarbiausią informaciją į kitas kalbas, ypač jei tai susiję su administraciniais ar vertinimo klausimais.

Patarimai, kuriuos dėstytojai gali duoti savo studentams, kaip elgtis susidūrus su kultūriniais skirtumais:

• Būkite atviri: priimkite naujas perspektyvas ir praktikas be išankstinio vertinimo.

• Stebėkite ir užduokite klausimus: mokykitės stebėdami vietinius gyventojus ir užduodami klausimus, kai tik jaučiate neaiškumą.

• Išmokite kalbą: net ir vietos kalbos pagrindų supratimas gali palengvinti jūsų prisitaikymą.

• Bendraukite su bendraamžiais: prisijungimas prie tarptautinių studentų grupių gali suteikti paramą ir galimybę pasidalinti patirtimi.

• Įsitraukite į kultūrinius mainus: dalyvaukite vietos renginiuose ir veiklose, kad galėtumėte įsitraukti į kultūrą.

Išorinės nesusipratimų priežastys

Kiti veiksniai, tokie kaip propaganda, dezinformacija ir melagingos naujienos, taip pat gali sukelti nesusipratimus. Šie terminai vartojami apibūdinti įvairius būdus, kuriais informacijos skleidimas, sąmoningai ar nesąmoningai, daro žalą. Nors nė vienas iš šių reiškinių nėra naujas, per pastaruosius dešimtmečius, plėtojantis įvairioms sudėtingoms informacinių ir ryšių technologijų formoms, jie įgavo naują reikšmę.

Trumpai apibrėžkime šiuos terminus, remiantis Europos Tarybos apibrėžimais: 

• Propaganda – tai sąmoningai sukurta ir platinama informacija, skirta paveikti žmonių mąstymą ar elgesį, paprastai siekiant paremti politinę ar ideologinę darbotvarkę. Propaganda gali apimti faktinę informaciją, tačiau ji paprastai yra vienpusiška arba šališka, strategiškai pabrėžianti tam tikrus požiūrius.

• Dezinformacija – tai klaidinga informacija, kurią žmonės, tikėdami, kad ji teisinga, skleidžia be ketinimo apgauti. Dezinformacija gali atsirasti dėl nesusipratimų, gandų ar nepakankamų tyrimų. 

• Melagingos naujienos – tai sąmoningai sukurti melagingi arba perdėti naujienų pranešimai, skirti klaidinti žmones, sukelti sumaištį arba skatinti paslėptus tikslus. Melagingos naujienos dažnai pateikiamos taip, kad imituotų tikrus naujienų pranešimus.

Visi šie reiškiniai gali poliarizuoti viešąją nuomonę ir netgi skatinti smurtinį ekstremizmą bei neapykantos kurstymą.

    Kadangi studentai didelę laiko dalį praleidžia žiūrėdami televiziją, žaisdami internetinius žaidimus, bendraudami pokalbių svetainėse, rašydami tinklaraščius, klausydamiesi muzikos, skelbdami savo nuotraukas ir ieškodami kitų žmonių, su kuriais galėtų bendrauti internete, jų žinios apie pasaulį ir realybės suvokimas labai priklauso nuo internete skleidžiamos informacijos. Būdami jauni, jie yra ypač pažeidžiami propagandos, dezinformacijos ir melagingų naujienų atžvilgiu.

      Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms, labai svarbu, kad švietimo įstaigų mokymo programos apimtų mokymą apie žiniasklaidos ir informacijos raštingumą. Dėstytojai turi būti gerai parengti šioje srityje, kad suteiktų studentams būtinas kompetencijas kritiškai suprasti ir įvertinti informaciją, pateikiamą visų formų žiniasklaidoje.