Verbalinė ir neverbalinė komunikacija

Veiksminga komunikacija daugiakultūrinėse mokymosi aplinkose apima ne tik tai, kas pasakoma, bet ir tai, kaip tai išreiškiama. Tiek verbalinė, tiek neverbalinė komunikacija atlieka lemiamą vaidmenį skatinant įtrauktį, abipusę pagarbą ir supratimą.

Verbalinė ir intonacinė komunikacija: sąmoningas kalbėjimas

Kalba yra galinga priemonė. Ji gali įtraukti arba atskirti, kurti pasitikėjimą arba didinti atstumą. Verbalinė komunikacija daugiakultūrinėse klasėse reikalauja apgalvoto elgesio, ypač pasirenkant žodžius, toną ir formalumą.

Įtrauki ir kultūriškai jautri kalba vengia idiomų, slengo ar konkrečiam regionui būdingų posakių, kurie gali klaidinti kitakalbius studentus arba besimokančiuosius iš skirtingų kultūrinių tradicijų. Vietoj to pirmenybė teikiama aiškumui, pagarbai ir neutraliam žodynui. 

Pavyzdžiui

Tokie posakiai kaip „jūs, vaikinai“ (angl. „you guys“) ar „trečiojo pasaulio šalys“ (angl. „third-world countries“) gali turėti su lytimi ar kolonializmu susijusių konotacijų, todėl, atsižvelgiant į kontekstą, juos reikėtų keisti į neutralesnius išsireiškimus, tokius kaip „visi“, „studentai“ ar „mažas pajamas gaunančios šalys“.

Tonas taip pat turi kultūrinę reikšmę. Tai, kas vienoje kultūroje gali būti suvokiama kaip šiltas ir padrąsinantis bendravimo tonas, kitoje gali pasirodyti pernelyg neformalu ar net globėjiška. Priešingai, tiesus ar ryžtingas tonas Vakarų auditorijose gali būti suprantamas kaip agresyvus studentų iš kultūrų, kuriose bendravimas yra labiau kontekstinis ar paremtas pagarba hierarchijai, požiūriu. Kultūriškai jautrūs dėstytojai pritaiko savo bendravimo toną taip, kad jis išlaikytų pusiausvyrą – būtų pagarbus, atviras ir atitiktų jų auditorijos kultūrines normas.

Be to, svarbi ir sakinių struktūra. Dėstytojai turėtų teikti pirmenybę trumpiems, veiksmažodiniams sakiniams, o ne ilgiems, abstraktiems. Tai padeda aiškiau suprasti turinį, nepriklausomai nuo skirtingų kalbos įgūdžių lygio.

Neverbalinė komunikacija: buvimo akimirkoje jėga

Nors žodžiai perteikia prasmę, neverbaliniai signalai, tokie kaip gestai, laikysena, veido išraiškos, akių kontaktas ir elgesys erdvėje, dažnai perteikia ne mažiau, o gal net daugiau. Šie signalai yra giliai įsišakniję kultūroje ir turi būti interpretuojami atsargiai.