4.5. Valdyti kultūrinius konfliktus. Skaitiniai

Kai kultūrinis nesusipratimas nustatomas, dėstytojo vaidmuo pereina prie tarpininkavimo. Veiksmingam tarpininkavimui reikalingas nešališkumas, savalaikiškumas ir aiškumas. Tikslas – ne priskirti kaltę, o atkurti bendravimą ir skatinti abipusę pagarbą.

Labai svarbu, kad įsikišimas įvyktų per trumpą laiką, idealiu atveju per kelias savaites nuo pirmųjų konflikto požymių, siekiant išvengti situacijos įsitvirtinimo. Tarpininkavimo tonas turi būti smalsus, o ne kaltinantis, skatinantis visas šalis išreikšti savo požiūrį be baimės būti teisiamoms.

Tarpininkavimo strategijos gali apimti:

• Privačius pokalbius su susijusiais studentais, siekiant suprasti jų patirtis ir poreikius.

• Atkuriamuosius pokalbius, kurių metu studentai išsako, kokį poveikį turėjo nesusipratimas ir kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti sprendimas.

• Naudoti neutralią kalbą apibūdinant situaciją ir pateikti ją kaip mokymosi galimybę.

Pedagogai neturi būti konfliktų sprendimo ekspertai, tačiau jie turi rodyti pavyzdį, kaip pagarbiai klausytis ir aiškinti ketinimus. Dažna klaida – pernelyg supaprastinti arba ignoruoti kultūrinį konflikto aspektą. Vietoj to, pedagogai turėtų paminėti kultūrą kaip svarbų veiksnį ir skatinti apmąstymus, vengdami esencializmo ar stereotipų.