Pirmas atvejis

Bohdanas, tarptautinis magistrantūros studentas iš Ukrainos, įstoja į visuomenės sveikatos kursus Latvijos universitete. Nors puikiai kalba šnekamąja anglų kalba, jam sunku suprasti akademines paskaitas, kuriose gausu techninio žargono ir kurios vyksta greitai. Nepaisant didelės motyvacijos, Bohdanas nedrįsta klausti paaiškinimų paskaitoje, bijodamas pasirodyti nepasiruošęs.

Klausimai:

  • Su kokiais kultūriniais ar kalbiniais barjerais susiduria Bohdanas?

  • Kaip dėstytojas galėtų pritaikyti medžiagą ar paaiškinimus, kad paremtų tokius mokinius kaip Bohdanas?

  • Kokios bendraamžių ar institucinės paramos sistemos padėtų Bohdanui pasiekti sėkmės?

Antras atvejis

Li Mei, puikių rezultatų siekianti bakalauro studijų studentė iš Kinijos, studijuoja verslo vadybą Lietuvoje. Jos akademiniame išsilavinime buvo akcentuojamas įsiminimas ir pagarba autoritetams. Naujoje auditorijoje ji turėtų diskutuoti idėjomis, kritikuoti skaitomą medžiagą ir dalyvauti grupiniuose pristatymuose. Li Mei retai kalba diskusijose, nes nėra tikra, ar dera klausinėti profesoriaus ar atvirai nesutikti su klasės draugais. Jos tylėjimą kolegos ir darbuotojai klaidingai supranta kaip atsiribojimą.

Klausimai:

  • Kaip Li Mei kultūrinės normos, susijusios su švietimu, veikia jos elgesį klasėje?

  • Kokių veiksmų gali imtis dėstytojai, kad kritinio mąstymo užduotys būtų prieinamesnės studentams iš skirtingų mokymosi tradicijų?

  • Kaip vertinimas ir grįžtamasis ryšys gali būti pritaikyti įvairiems bendravimo stiliams palaikyti?

GRĮŽTI