2.2. Analizė kaip kultūrinės normos ir pasaulėžiūra formuoja individų požiūrį ir sąveiką. Skaitiniai

Siekdami skatinti gilesnį tarpkultūrinį supratimą, dėstytojai turi skatinti studentus apmąstyti, kaip jų kultūrinė aplinka formuoja jų mokymąsi. Savianalizės veikla, mokymosi dienoraščiai ir pokalbiai su kolegomis gali padėti studentams nustatyti savo kultūrines prielaidas ir pageidavimus. Tuo pačiu metu dėstytojai turėtų užmegzti dialogą su studentais iš skirtingų kultūrų, ne tik siekdami juos veiksmingiau paremti, bet ir bendrai kurti įtraukią mokymo praktiką.

Kultūriniai kontekstai taip pat formuoja požiūrį į savarankišką mokymąsi. Lyginamasis Britanijos ir Honkongo universitetų studentų tyrimas parodė reikšmingus skirtumus, pvz., JK studentai linkę laikyti savarankišką mokymąsi asmenine atsakomybe, o Honkongo studentai dažnai rėmėsi vadovaujamomis mokymosi struktūromis ir bendruomeninėmis mokymosi normomis (Lo, 2024).

Kultūrinių skirtumų nustatymas studentų mokymosi metoduose. Kadangi grupės tampa vis įvairesnės, dėstytojai turi būti pasirengę atpažinti ir reaguoti į kultūrinius skirtumus studentų kognityviniuose ir elgesio požiūriuose į mokymąsi. Toliau skyriuje pateikiamos praktinės strategijos, kaip dėstytojai gali nustatyti kultūrinius skirtumus, susijusius su problemų sprendimo stiliais, mokymosi motyvacija ir reakcijomis į autoritetą– aspektais, kuriems didelę įtaką daro kultūrinė aplinka.