Problemų sprendimo strategijos

Kolektyvistinių kultūrų studentai dažnai jaučiasi patogiau dirbdami grupėse ir priimdami sprendimus kartu, nei išsiskirdami savo nuomone. Priešingai, individualistinių kultūrų studentai dažnai taiko analitiškesnius ir savarankiškesnius metodus (Smith ir kt., 2022).

Dėstytojo strategijos:

  • Semestro pradžioje naudokite atviro tipo užduotis ir stebėkite, ar studentai linkę pasikliauti grupiniu bendradarbiavimu, ar individualiu problemų sprendimu.

  • Siūlykite įvairius formatus (pvz., individualias ir komandines užduotis) ir stebėkite studentų įsitraukimą ir rezultatus.

  • Veskite refleksinius žurnalus arba trumpas apklausas, kuriose studentai klaustų, kaip jie paprastai sprendžia sudėtingas užduotis.

PAVYZDŽIUI

Mišrioje grupėje grupinė užduotis atskleidžia, kad kai kurie studentai, prieš siūlydami sprendimus, laukia sutarimo. Dėstytojas tai pastebi ir vėliau pergrupuoja studentus, kad būtų skatinamas tarpusavio mokymasis.

Mokymosi motyvacija. Studentus iš Rytų ar Pietų Azijos šalių gali motyvuoti šeimos lūkesčiai ir išorinis patvirtinimas, o Vakarų šalių studentai gali teikti pirmenybę asmeniniams interesams ir vidiniams tikslams (Wang, 2024; Alqarni, 2022; Lo, 2024).

Dėstytojo strategijos:

  • Kurso pradžioje įtraukti motyvacijos diagnostiką (pvz., „Kas padeda jums sėkmingai mokytis?“).

  • Stebėti dalyvavimą ir pagalbos ieškojimo elgesį. Labai išoriškai motyvuoti studentai gali dvejoti prašyti pagalbos, kad „neprarastų veido“.

  • Įvesti pasirinkimo galimybę atliekant užduotis (pvz., temos pasirinkimas), tada analizuoti studentų sprendimus ir atsiliepimus, ieškant motyvacijos ženklų.

PAVYZDŽIUI


Studentas iš Honkongo nuolat pateikia labai išsamius darbus, tačiau linkęs vengti diskusijų auditorijoje. Po motyvacinės apklausos dėstytojas sužino, kad šį studentą skatina šeimos garbė, todėl jis skatina daugiau asmeninių atsiliepimų, o ne viešos kritikos.

Reakcija į valdžią. Studentai iš kultūrų, kuriose dominuoja didelė distancija (pvz., Indonezija, Nigerija), gali paklusti dėstytojams ir vengti klausinėti nurodymų. Studentai iš kultūrų, kuriose dominuoja maža distancija (pvz., Vokietija, Nyderlandai), gali atvirai ginčyti ar klausinėti (Hofstede, 2011).

Dėstytojo strategijos:

  • Klausimų ir atsakymų sesijų metu atkreipkite dėmesį į tai, kurie studentai užduoda klausimus arba išreiškia skirtingas nuomones. Ar pastebite kokių nors kultūrinių modelių?

  • Naudokite anoniminius grįžtamojo ryšio įrankius, pvz., skaitmenines apklausas ar pasiūlymų dėžutes, kad paskatintumėte santūresnius studentus prisidėti.

  • Aiškiai išdėstykite klasės lūkesčius: paaiškinkite, kad pagarbus klausinėjimas ar nesutikimas yra sveikintini.

PAVYZDŽIUI


Diskusijomis paremtame seminare studentai iš kultūrų, kuriose dominuoja didelė distancija, linkę tylėti. Dėstytojas įdiegia anoniminę internetinę komentarų lentą ir pastebi padidėjusį šių studentų įsitraukimą, leidžiantį suprasti jų požiūrį.

Skatinti studentų savirefleksiją apie kultūrines įtakas. Savirefleksija yra galinga pedagoginė priemonė, padedanti studentams suvokti, kaip jų kultūrinė aplinka formuoja jų požiūrį į mokymąsi. Dalyvaudami vadovaujamoje refleksijoje, mokiniai gali kritiškai išnagrinėti savo įsitikinimus, motyvaciją ir pageidaujamus mokymosi stilius, susijusius su jų kultūriniu paveldu.

Teorinis pagrindas. Wang (2024) nustatė, kad kultūriniai veiksniai, įskaitant bendravimo modelius, šeimos lūkesčius ir mokymosi normas, daro didelę įtaką studentų įsitraukimui ir mokymosi stiliams. Be to, kultūriškai reaguojančios ir savireguliacijos mokymosi strategijos skatina studentų motyvaciją, kai jie mokymosi užduotis suvokia kaip asmeniškai ir kultūriškai aktualias.