Struktūruotos refleksijos veiklos

Studentai gali vesti asmeninius žurnalus, kuriuose nagrinėtų tokias temas kaip „Kaip mano kultūrinės vertybės veikia mano požiūrį į grupinį darbą?“ arba „Kada jaučiuosi labiausiai motyvuotas ir kodėl?“. Šie žurnalai leidžia nustatyti kultūrinius pageidavimus, pvz., daugiau žodinės, o ne rašytinės raiškos, padėdami dėstytojams suprasti kiekvieno besimokančiojo kilmę.
Naudoti struktūrizuotus modelius, tokius kaip Gibso refleksijos ciklas (aprašymas, jausmai, vertinimas, analizė, išvada, veiksmų planas) (Edinburgo universitetas. Refleksijos priemonių rinkinys), refleksijai valdyti, pvz., po grupinio projekto paklausti: „Kas nutiko? Kaip kultūra suformavo mūsų bendradarbiavimo būdą?“
Skatinti nuolatinį dialogą tarp dėstytojo ir studento per žurnalus. Studentai apmąsto savo patirtį ir gauna dėstytojo palaikymą, kuris padeda jiems atpažinti kultūrinę įtaką mokymuisi (pvz., pirmenybę kolektyvinėms, o ne individualioms užduotims).

Dėstytojo vaidmuo ir refleksija. Be studentų refleksijos, dėstytojai turėtų apmąstyti savo numanomas kultūrines prielaidas, naudodami tokias priemones kaip Kultūriškai jautrių mokymo programų dėstytojo savirefleksijos priemonė arba Kritinės refleksijos modelius kultūriškai jautriame mokyme. Ši dviguba refleksija skatina įtraukesnę mokymo praktiką, nes dėstytojai gali pritaikyti metodus prie skirtingų kultūrinių mokymosi metodų.