Išorinės nesusipratimų priežastys

Kiti veiksniai, tokie kaip propaganda, dezinformacija ir melagingos naujienos, taip pat gali sukelti nesusipratimus. Šie terminai vartojami apibūdinti įvairius būdus, kuriais informacijos skleidimas, sąmoningai ar nesąmoningai, daro žalą. Nors nė vienas iš šių reiškinių nėra naujas, per pastaruosius dešimtmečius, plėtojantis įvairioms sudėtingoms informacinių ir ryšių technologijų formoms, jie įgavo naują reikšmę.

Trumpai apibrėžkime šiuos terminus, remiantis Europos Tarybos apibrėžimais: 

  • Propaganda – tai sąmoningai sukurta ir platinama informacija, skirta paveikti žmonių mąstymą ar elgesį, paprastai siekiant paremti politinę ar ideologinę darbotvarkę. Propaganda gali apimti faktinę informaciją, tačiau ji paprastai yra vienpusiška arba šališka, strategiškai pabrėžianti tam tikrus požiūrius.

  • Dezinformacija – tai klaidinga informacija, kurią žmonės, tikėdami, kad ji teisinga, skleidžia be ketinimo apgauti. Dezinformacija gali atsirasti dėl nesusipratimų, gandų ar nepakankamų tyrimų. 

  • Melagingos naujienos – tai sąmoningai sukurti melagingi arba perdėti naujienų pranešimai, skirti klaidinti žmones, sukelti sumaištį arba skatinti paslėptus tikslus. Melagingos naujienos dažnai pateikiamos taip, kad imituotų tikrus naujienų pranešimus.

Visi šie reiškiniai gali poliarizuoti viešąją nuomonę ir netgi skatinti smurtinį ekstremizmą bei neapykantos kurstymą.

    Kadangi studentai didelę laiko dalį praleidžia žiūrėdami televiziją, žaisdami internetinius žaidimus, bendraudami pokalbių svetainėse, rašydami tinklaraščius, klausydamiesi muzikos, skelbdami savo nuotraukas ir ieškodami kitų žmonių, su kuriais galėtų bendrauti internete, jų žinios apie pasaulį ir realybės suvokimas labai priklauso nuo internete skleidžiamos informacijos. Būdami jauni, jie yra ypač pažeidžiami propagandos, dezinformacijos ir melagingų naujienų atžvilgiu.

      Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms, labai svarbu, kad švietimo įstaigų mokymo programos apimtų mokymą apie žiniasklaidos ir informacijos raštingumą. Dėstytojai turi būti gerai parengti šioje srityje, kad suteiktų studentams būtinas kompetencijas kritiškai suprasti ir įvertinti informaciją, pateikiamą visų formų žiniasklaidoje.