Pirmas atvejis 

Profesorė Adoris dėsto tarptautinį verslą Jungtinės Karalystės universitete. Viena iš jos studentų, Laila, yra kilusi iš Rytų Azijos ir gauna aukštus pažymius už testus bei užduotis. Tačiau Laila per paskaitas daug nekalba. Profesorė Adoris mano, kad Laila yra drovi arba nepasitiki savimi, todėl ji nustoja ją skatinti prisijungti ir daugiau dėmesio skiria studentams, kurie daug kalba. Vėliau, užpildydama anoniminę atsiliepimų formą, profesorė Adoris sužino, kad Laila jaučiasi ignoruojama ir neįvertinta. Laila paaiškina, kad jos kultūroje dažnas kalbėjimas paskaitose gali atrodyti kaip puikavimasis. Ji mieliau dalijasi savo idėjomis raštu, o ne garsiai.

Klausimai:

  • Kokias prielaidas prof. Adoris padarė apie Lailos dalyvavimą?

  • Kaip Lailos kultūra gali paveikti jos dalyvavimą pamokose?

  • Kokias strategijas prof. Adoris galėtų naudoti, kad užtikrintų, jog tokie studentai kaip Laila jaustųsi įtraukti ir vertinami?

 
Antras atvejis

Lektorius Schultzas Vokietijoje dėsto pirmakursiams gamtos mokslų kursą. Pirmąją dieną jis pastebi, kad Fatima, studentė iš migrantų šeimų, sunkiai suspėdavo spręsti sparčiai sprendžiamus matematikos uždavinius. Neįvertinęs jos ankstesnio mokymosi, jis daro prielaidą, kad ji nėra pasiruošusi kursui, ir pradeda jai skirti lengvesnes užduotis. Jis dažnai tikrina jos būklę dažniau nei kitų studentų, stengdamasis ją palaikyti. Po kelių savaičių Fatima išreiškia nusivylimą. Ji jaučiasi nepakankamai įvertinta ir atstumta nuo sudėtingesnių grupinių projektų. Kolega užsimena, kad Fatima savo gimtojoje šalyje baigė sudėtingesnius gamtos mokslų kursus, tačiau jai reikėjo laiko prisitaikyti prie akademinės kalbos. 

Klausimai: 

  • Kaip dėstytojo Thompsono prielaidos apie Fatimą paveikė jos mokymosi patirtį?

  • Kaip numanomas šališkumas gali paveikti sprendimus dėl pagalbos grupėje ir grupinio darbo?

  • Ką dėstytojas Thompsonas galėtų daryti kitaip, kad tiksliau įvertintų studentų poreikius ir stipriąsias puses?

GRĮŽTI