Kaip atsiranda stereotipai, išankstiniai nusistatymai ir diskriminacija?

Mūsų požiūrį į „kitus“ gali nulemti trys veiksniai: kognityvinis, susijęs su įsitikinimais (stereotipai), afektinis, susijęs su emocijomis ir jausmais (išankstiniai nusistatymai), ir elgsenos veiksnys, susijęs su konkrečiais veiksmais (diskriminacija). Stereotipų sąvoką pirmą kartą dvidešimto amžiaus trečiajame dešimtmetyje įvedė Walteris Lippmannas savo įtakingame veikale „Viešoji nuomonė“. Lippmannas stereotipus apibūdino kaip „vaizdus mūsų galvose“ – minčių vaizdinius, kuriuos individai sukuria ir taiko visoms žmonių grupėms. Šie vaizdiniai veikia kaip filtrai ar iškraipymai, formuodami tai, kaip suvokiame kitus, ir dažnai stovi tarp mūsų ir sudėtingos realybės. 

 Stereotipai nėra neutralūs: jie atspindi šališkumą ir apibendrinimus, kurie gali sukelti nesusipratimus, diskriminaciją ir atskirtį. Tarpkultūriniame kontekste sąmoningas savo stereotipų suvokimas – ir aktyvus jų kvestionavimas – yra būtinas siekiant puoselėti pagarbų ir autentišką bendravimą.  Išankstiniai nusistatymai – tai nepagrįsti ir dažniausiai neigiami požiūriai į „kitus“. Išankstiniai nusistatymai atspindi emocinį mūsų požiūrių aspektą. Juos sudaro emocijos ir jausmai, kurie gali pasireikšti nepasitikėjimu, baime ar net neapykanta, nors gali egzistuoti ir dviprasmiškesni, netgi teigiami išankstiniai nusistatymai.

Tikroji stereotipų ir išankstinių nuostatų problema yra jų gebėjimas daryti įtaką mūsų požiūriui ir elgesiui kitų žmonių atžvilgiu. Jie gali turėti labai neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, diskriminaciją, nepagrįstą ir neigiamą elgesį su tam tikrų grupių nariais vien dėl jų priklausymo tai grupei. Mokymo įstaigos yra ypač svarbi erdvė, kai kalbama apie stereotipų ir išankstinių nuostatų formavimąsi ar mažinimą. Jos turi potencialą inicijuoti socialinių normų pokyčius ir skatinti tam tikras vertybes bei požiūrį. Tačiau strategijų ir pedagoginių metodų, skirtų socialinei, etninei ar kultūrinei segregacijai įveikti, o ne stiprinti, kūrimas reikalauja nemažų pastangų. Su socialinių tinklų plitimu ir informacijos šaltinių įvairėjimu žmonės turi tiesioginę prieigą prie didelio kiekio nepatikrintos informacijos ir nuomonių. Dėl to subjektyvūs komentarai ir nuomonės laikomi tiesa ir prilyginami (arba netgi vertinami aukščiau) už kitus patikimesnius šaltinius. Socialiniai tinklai iš tiesų yra puiki priemonė išplatinti ir skleisti prietarus bei gandus.